Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pasiūlė bendradarbiauti Ukrainos valstybinei įmonei „Chersono jūrų prekybos uostas“.

Apie tai viešai pranešė Ukrainos transporto ir ryšių ministerija po susitikimo su Lietuvos atstovais.

Mūsų šalies delegacijos vadovu susitikime buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

Apsilankiusiems lietuviams Chersono uoste buvo pristatyta uosto teritorija ir akvatorija, gamyklos prie Dniepro, nuo šių metų balandžio 15 dienos statomas grūdų terminalas.

Patvirtinta Chersono uosto vystymo iki 2015 metų programa. Pagal ją statoma nauja krantinė, tiesiamos dvi geležinkelių linijos, vykdomi 28 kilometrų ilgio Chersono uosto laivybos kanalo gilinimo darbai.

Įvykdžius investicijų programą, uosto krovą planuojama padidinti dvigubai - 7-8 mln. tonų per metus.

Lietuvos delegacija pakvietė ukrainiečius atvykti į Klaipėdos uostą. Taip pat sutarta, tarp Lietuvos ir Ukrainos Chersono uostininkų rengti internetines konferencijas, keistis informacija.

Informacija apie Chersono uosto investicijų planus bus pristatyti Lietuvos verslininkams mūsų šalies ambasadoje Ukrainoje. Ukrainiečiai kviečia lietuvius investuoti į laisvas Chersono uosto teritorijas.

Chersono jūrų prekybos uostas įkurtas 1778 metais Rusijos carienės Jakaterinos II įsakymu. Šiuo metu jame yra 10 krantinių, 13 krovinių sandėliavimo aikštelių. Per metus jame kraunama 4 mln. tonų krovinių. Tarp 25 Juodosios jūros uostų jis yra paskutinėje vietoje.

Iki šiol Klaipėdos uostą tampresni ryšiai siejo su Ukrainos Odesos ir Iljičovsko uostais. Šiuos uostus jungia bendras konteinerinis traukinys „Vikingas“.

Odesos uosto krova pernai buvo 28 mln. tonų, Iljičovsko - 16 mln. tonų. Šie uostai pagal praėjusių metų rezultatus Juodosios jūros regione yra atitinkamai 4 ir 7 vietoje.

Stambiausias regiono uostas Rusijos Novorosijskas. Jo krova siekė 80 mln. tonų. Bendra Juodosios jūros regiono uostų krova, įskaitant Rusijos, Ukrainos, Turkijos, Bulgarijos, Gruzijos uostus pernai sudarė 359 mln. tonų.