Nepaiso adresų

Gyvenu daugiabutyje. Jau ne pirmą kartą į mano pašto dėžutę įmetami laiškai, skirti ne man. Namo ir buto numeris sutampa, bet gatvė – ne ta. Keletą kartų nunešiau paklydusį laišką adresatui. Tačiau korespondenciją nešiojančių žmonių klaidos tapo kone kasdienybe. Nebegaliu dirbti jų darbo, o ir daugumos namų laiptinių durys – su kodais, kurių nežinau. Labai pageidaučiau paštininkų atidžiau žiūrėti, ar tikrai tuo adresu palieka laiškus.

Gintautas

Tikrą teisybę parašė

Skaičiau dienraščio "Klaipėda" (2013 09 17) nuomonių puslapyje rašinį "V.Anužis tyčiojasi iš žmonių". Esą pensininkai per dažnai į laikrodį žiūri. Taip jis ironizavo, bandydamas pateisinti pensijų vėlavimą ir pensininkų "nekantrumą". Žmones užgavo toks požiūris ir jie išsakė savo mintis laikraštyje. Labai pritariu jiems. Tik klausimas, ar pats valdininkas perskaitys, ką žmonės apie jį galvoja.

Jonas

Mokėti – ir prie poliklinikos

Prie konsultacinės poliklinikos, esančios Manto gatvėje netoli kareivinių, neseniai patyriau šoką. Atvežiau į gydymo įstaigą savo giminaitę, nuvedžiau ją pas gydytoją, o pati parbėgau atgal į automobilį paimti kompensuojamųjų vaistų knygelės, nes buvau pamiršusi. Ir už automobilio valytuvo radau užkištą raštelį, kad nesusimokėjau už stovėjimą, todėl man gresia bauda. Prie šios poliklinikos yra dvi stovėjimo aikštelės, jose niekada nereikėdavo mokėti už stovėjimą, todėl man tas raštelis buvo ir naujiena, ir šokas. Tai kur dabar statyti automobilius, kai atvažiuoji į polikliniką, juk vietų niekur nėra? Pas gydytoją mažiausiai užtrunki 3–4 valandas, tad paskaičiuokite, valdžios žmonės, kiek mums tai kainuoja. Kažkada buvo kalbėta, kad prie valdiškų įstaigų ir miesto centre už automobilių stovėjimą nereikės mokėti. Kur dingo tie pažadai ir jų dalintojai?

Cicilija

Senų filmų ilgesys

Labai sujaudino rašinys „Klaipėdoje“ „Viskas tik iš meilės kinui“ („Klaipėda“, rugsėjo 16 d.). Smagu, jog keli jaunuoliai stengiasi nepamiršti kino ir tai virto jų verslu. Aš anksčiau taip pat labai mėgau kiną. Iki šiol prisimenu vaikystėje matytą kino juostą „Valkata“, filmo muzika iki šiol skamba mano ausyse. Nežinau, kiek dabar sumokėčiau, bet tikrai nemažai, kad tik tą filmą vėl pamatyčiau. Deja, niekas jo nerodo – nei televizija, nei kino teatrai. Nerodo ne tik „Valkatos“, bet ir kitų puikių senų filmų, pavyzdžiui, „Muzikos garsų“. Dabar pasižiūri filmų anonsus ir verkti norisi: vien smurtas, kumščiai, spyriai, revolveriai. Aš nesu žmogžudė ir man nepriimtini smurto filmai, labai norėčiau, kad rodytų gyvenimiškas istorijas. Linkėčiau tiek televizijoms, tiek kino teatrams atsigręžti ir pasižiūrėti, kokius filmus rodydavo prieš keliolika metų. Buvo gražu. Gražu gali būti ir dabar, tik reikia šiek tiek pakeisti pasiūlą. Žmonės tikrai įpras žiūrėti pamokančius, o ne smurto persunktus filmus. Ir tuo džiaugsis.

Jeronima

Neprižiūri pirkinių vežimėlių

Jau ne pirmą kartą pastebėjau, kad prekybos centruose yra netinkamai prižiūrimi pirkinių vežimėliai. Nežinau, kas jiems nutinka, tačiau ratukai nesisuka, užsikerta, vežimėliai nebevažiuoja. Taip galima ir prekes, kurias įsidedi į tą vežimėlį, sudaužyti, nes jį stumi, o jis bac – užsikerta, prekės trenkiasi į kraštus ir dūžta. Nuotaika sugadinta, pinigai išleisti vėjais. Gal tai ir smulkmena, tačiau prekybos centrų administracijos, kurios gerbia savo pirkėjus, turėtų tinkamai pasirūpinti ir pirkinių vežimėliais, krepšeliais, kad jie nebūtų prišnerkšti ir puikiai tarnautų pagal paskirtį.

Diana

Ligoninėje – puikus aptarnavimas

Mano jau toks amžius, kai nemažai laiko tenka praleisti ligoninėse, ne vienoje jų esu gulėjusi. Pastebėdavau, jog ligoninėse gydytojų, slaugytojų darbo krūvis labai didelis, todėl jie nespėja „apšokinėti“ visų pacientų taip, kaip, atrodytų, reikėtų. Pastarąjį kartą gulėjau Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Čia susidariau įspūdį, kad ligoninių finansavimas neturi įtakos aptarnavimo kokybei. Personalas dirbo taip tvarkingai – minučių tikslumu. Didžiausia pagarba šiai ligoninei ir jos personalui.

Aldona

Autobuse – kino seansas

Mane nustebino jaunų žmonių nesupratingumas ir kitų negerbimas. Prieš kelias dienas važiavau autobusu iš Šiaulių į Klaipėdą. Autobusas buvo beveik pilnas, tačiau, nepaisant to, vienas vaikinas, kad jam neprailgtų kelionė, įsijungė nešiojamąjį kompiuterį ir pradėjo žiūrėti filmą. Viskas būtų gerai, tačiau tą filmą jis žiūrėjo visu garsu, kažkodėl neužsidėjo ausinių. Gal jis jų tiesiog nepasiėmė, bet tokiu atveju reikėjo apsieiti ir be filmo peržiūros. Filmas, bent jau kiek girdėjau, buvo ganėtinai kvailas, su visai nejuokingais juokeliais. Norėjosi vyrukui pasakyti pastabą, kad autobuse jis važiuoja ne vienas, yra dar keliasdešimt žmonių. Tačiau kažkaip baisu pasidarė, kad galiu sulaukti ne tik keiksmažodžių virtinės. Taip ir teko kentėti visą kelionę iš Šiaulių į Klaipėdą, o ta kelionė truko apie tris valandas.

Roberta