"Vėtrungės" pasažo stotelėje prie manęs priėjo moteris. Pamatęs, kaip prastai ji atrodo, numaniau, ko norės. Simboliškai tariant, lengvai nusprendžiau apie knygą iš jos viršelio. Tačiau ji paklausė, kur yra klinika ir kokia kryptimi eiti. Pamatęs, kad perėjusi pėsčiųjų perėją ji pasuko į priešingą pusę, suglumau. Nutariau padėti. Paaiškėjo, kad moteris – silpnaregė, viską mato kaip pro rūką. Palydėjau ją. Atsisveikindama ji susigraudino ir pasakojo, kokių tik patyčių patiria dėl to, kad atsitrenkia į stiklines duris ar nepastebi laiptelių, o padėti atsistoti niekas neturi laiko.

Danielius

Pardavėjoms – nesibaigiantys priekaištai

Į parduotuvę šalia savo namų ateinu bent kelis kartus per savaitę. Žmonių ten netrūksta bet kuriuo paros metu. Tos pačios pardavėjos, tie patys veidai. Vieną vakarą eilėje stovintis vyras pradėjo piktintis. Iš pradžių jam eilė per lėtai judėjo, po to pardavėja per lėtai skenavo prekes. Pasipylė bjaurybių lavina. Vyras ėmė įžeidinėti ir net grasinti kumščiu. Esu senyvo amžiaus, jau daug visko matęs, bet taip ir nesupratau, iš kur toks begalinis pyktis nepažįstamam žmogui? Labai gaila, kad kiti, laikydami save stipresniais, ima taip vulgariai ir bjauriai elgtis.

Bernardas

Reikia ir dviračių takų

Gerai, kad Smiltynėje atsiras tualetų. Bet keista, kad veiks tik vasarą, o žiemą ką, žmonės gamtinių reikalų neatlieka? Beje, kad jau taško tuos tūkstančius, galėtų prie tualetų statybos pridėti ir dviračių takų sutvarkymą.

Ernestas

Kančios dėl interneto

Mane erzina, kad visi mūsų duomenys internete. Jau savaitę mėginu užpildyti reikiamus skyrelius vienoje internetinėje svetainėje. Tačiau, viską išsaugojus, informacija dingsta ir turiu pildyti iš naujo. Mano pažįstamam nutiko panašiai. Duomenis pildyti reikia skubiai, kitaip negausiu dokumentų. Jeigu būtų fizinė galimybė, seniai būčiau ja pasinaudojusi. Nepaisant to, prisiskambinti į klientų aptarnavimo centrą neįmanoma, niekas nekelia ragelio. Ar čia pandemija pasidarė tokia "patogi", ar paprasto žmogiškumo trūkumas?

Austėja