Prieš kažkiek laiko dienraštyje "Klaipėda" skaičiau straipsnį, kuriame "Sodros" Klaipėdos skyriaus direktorius Valdemaras Anužis pareiškė, kad pensininkai per dažnai žiūri į laikrodį ir skaičiuoja valandas. Man labai įdomu, kiek uždirba šis valdininkas, kad jam nereikia skaičiuoti centų? Būna, kad mes, pensininkai, likus dviem dienoms iki pensijos, sėdime nevalgę ir laukiame nesulaukiame, kada ją gausime. Panašu, kad ponui V.Anužiui tokių bėdų nekyla. Suprantama, jei jis gauna kokius 6 tūkst. litų, tai kam jam į laikrodį žiūrėti? Tikrai įdomu, kokia jo alga?

Pensininkė

Šildyti reikia nuo spalio

Kodėl kiekvienais metais reikia tiek vargti, kad mieste būtų pradėtas šildymo sezonas. Toks jausmas, kad tebegyvenu sovietmetyje. Manau, jog skelbti šildymo sezono pradžią reikėtų nuo spalio 1 dienos. Dabar kasmet kyla diskusijos: jau įjungti šildymą ar dar ne. Žaidžia su žmonėmis. O kiek klaipėdiečių per tuos žaidimus susirgo? Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji iš ligos patalo neišlipa. Jei pradėtų šildyti laiku, taip tikrai nenutiktų. Dabar vienos išlaidos vaistams.

Sušalęs skaitytojas

Važiuoja ne šunkeliais

Džiaugiuosi, kad Minijos gatvėje pagaliau paklotas asfaltas. Nebereikia važinėti visokiais šunkeliais ir aplinkkeliais. Atrodė, kad čia remontas niekada nesibaigs. Labai lėtais tempais čia kelininkai dirba. Laukiu nesulaukiu, kada visiškai bus užbaigti darbai.

Marius

Nereikia skubėti gyventi
Baisu, kad jau pradėjo reklamuoti Kalėdas. Anksčiau apie šią šventę kažkaip būdavo prabylama vėliau, bent po Vėlinių. Šiemet jau dabar siūloma visokius dalykus Kalėdoms pirkti, nors iki jų dar pustrečio mėnesio. Negi taip reikia skubėti gyventi? Kai pasižiūri į reklamas, atrodo, kad jau metai baigiasi. Manau, kad tikrai nereikėtų taip skubėti.

Inesa

Senamiestis atgyja

Smagu, jog Klaipėdos senamiestis lėtai, bet atgyja. Pastebėjau, kad čia atsidaro vis naujų kavinių, barų, šiaip įvairių pasibuvimo vietų. Tikrai žmonės jau gali pasirinkti, kur nueiti pagal savo poreikius. Tikiuosi, kad senamiestis gyvės ir toliau, kad ir po truputį.

Monika

Močiutės neturi kantrybės

Mane stulbina, kad mamos ir močiutės būna tokios nepakančios savo mažesnio amžiaus vaikams. Įlipa į autobusą, mažylis nori sėsti prie lango, o jos neleidžia. Vaikas ko nors nemato, o jos specialiai nerodo. Kyla tikras subruzdimas autobuse. Kiti žmonės turi klausytis, kaip tos mamos ar močiutės kovoja su mažyliais. Baisiausia, kad būtent dėl jų ir kyla tas erzelis. Nesuprantu, ar taip sunku vaiką leisti sėsti prie lango. Nereikia būti tokioms užsispyrusioms. Tuomet nekiltų tokio subruzdimo.

Violeta