Galiu pasakyti tik tiek, kad man Trinyčiai kelia nostalgiją. Ten 1964 m. sausį pradėjau dirbti. Tada buvau labai laiminga, kad gavau darbą. Pirmiausia tikrinau įeinančiųjų į įmonę leidimus, vėliau dėl geresnio uždarbio išėjau į cechą. Moterytės ten dirbo kaip bitelės. Dirbdama fabrike, sužinojau apie galimybę stoti į eilę butui gauti. Džiaugiausi, kad turiu darbą, duonos, ateitį, prasmingą gyvenimą. Tame fabrike dirbo labai daug žmonių. Tik jie, deja, jau baigia išmirti. Manau, daugumai Trinyčių pavadinimas sukelia nostalgiją ir gerų emocijų.

Anastazija

Asocialų šeimas reikia sekti

Daug kalbama apie smurtą šeimoje, smurtą prieš vaikus. Norint išvengti tokių situacijų, pirmiausia siūlyčiau pašalinti visus alkoholinius gėrimus iš kaimo parduotuvių. Taip pat asocialių šeimų namuose reikėtų įrengti pasiklausymo įrangą. Išgirstų tarnybos, kad vaikas verkia, ir iš karto prisistatytų. O vaikų skriaudikus reikėtų nedelsiant išsiųsti dirbti sunkiuosius darbus. Negi Lietuvoje tokių nebėra? Padirbtų, tai iš karto išsiblaivytų, pajustų darbo skonį ir gal nebemosuotų kumščiais.

Eligija

Į pirtį traukia ne aplinka

Perskaičiau M.Skiriutės publikaciją "Pirtyje sustojo laikas" ("Klaipėda", 2017 02 11). Na ir kas, kad šioje įstaigoje nėra prabangios aplinkos ar įrenginių. Juk ne tai traukia žmones į šią pirtį. Pirtininkams tinka ir tokia aplinka. Ne dėl pastarosios einama į miesto viešąją pirtį, o dėl to, kad čia garas ypatingas, galima pabendrauti su žmonėmis. Juk net jaunimas čia ateina. Aplinka niekam nesukelia jokių problemų. Manau, kad ta aplinka net ir turistus sužavėtų. Galėtų pajusti tikrą tarybinę aurą. Reikia tik gerai šią paslaugą išreklamuoti.

Jonas