Namuose ir kieme tokia smarvė, kad nebegaliu tvertis. Kvapas toks aštrus ir šlykštus, kad nuo jo net pradeda pykinti. Nebežinau, ką daryti. Langai namuose užverti, bet, atrodo, kvapas veržiasi kiaurai sienas. Vyras juokavo, kad namuose taip pat reikės sėdėti su kaukėmis. Tačiau net ir jos nepadės. Viskas gerai, jei tai būtų tik vienas kartas, bet ta smarvė būna labai dažnai. Regis, žmonės be perstojo kalba apie smarvę Klaipėdoje, tačiau niekas jokių veiksmų nesiima.

Evelina

Spūstys žiedinėje sankryžoje

Prie Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinės sankryžos vis nesibaigia spūstys. Dirbu Palangoje, o gyvenu Klaipėdoje, Žardininkų g., todėl kiekvieną dieną tenka važiuoti pro minėtą žiedinę sankryžą. Paradoksas, kad man ilgiau užtrunka važiuoti nuo šios žiedinės sankryžos iki namų nei iš Klaipėdos į Palangą. Žinoma, džiaugiuosi, kad miestas tvarkosi ir gražėja, bet tos spūstys ir laiko leidimas jose visus varo iš proto.

Šarūnas

Sunku atidaryti?

Nesuprantu kai kurių viešojo transporto vairuotojų. Vieni atidaro dvejas duris, o jei autobusas ilgesnis – net trejas. O kiti atidaro tik vienas, arčiausiai vairuotojo esančias duris. Žmonės laukia prie durų, tačiau taip ir nesulaukia, todėl sparčiu žingsniu reikia keliauti į autobuso priekį, kad vairuotojas įleistų. Kodėl kai kuriems vairuotojams sunku atidaryti visas duris? Mano nuomone, tai padaryti nesunku.

Aušra

Bendravimas – vis dar svarbu

Prisimenu savo jaunystės dienas. Visos jos buvo leidžiamos bendraujant su draugais, kaimynais, pažįstamais. Tai – geriausi laikai mano gyvenime. Dabar pažiūriu į jaunimą ir pasidaro labai liūdna. Draugų būrelyje – mirtina tyla. Visi su ausinėmis, įnikę į telefonų ekranus. Kartais vienas kitam kažką parodo ekrane, nusišypso ir toliau įsmeigia akis į telefonus. Gaila man tokių vaikų, nes nežino, ką praranda. Tikiuosi, kad užaugę šie vaikai pakeis savo įpročius ir daugiau bendraus tarpusavyje. O jei ne, užaugs karta be socialinių įgūdžių, nemokės nei kalbėti, nei išklausyti, nei vienas kito suprasti.

Darius