Deividas, atsiuntęs nuotrauką, kurioje vasarą nufotografuotas skelbimas, kviečiantis į Kapinių šventę, stebėjosi tokia pramoga rimties ir susikaupimo vietoje.

"Kokteiliui" pasidomėjus pavyko sužinoti, kad tikrai kapinėse ne vien liejamos ašaros ar stovima nunarinus galvą.

"Ar tas žmogus iš Mėnulio nukritęs? Kapinių šventė turi senas tradicijas, – šįkart jau stebėjosi Dalia, turėdama omenyje Deividą. – Beje, Vėlinės irgi yra šventė. Šis žodis kilęs iš būdvardžio "šventas", o ne iš veiksmažodžių "gerti", linksmintis", "šėlioti"."

Anot klaipėdietės, jei evangelikui liuteronui vietoje "ilsėkis ramybėje" išsprūstų palinkėjimas "ilsėkis linksmai", nesistebėtų.

"Daug yra giesmių, kur apie amžinybę pasakojama kaip apie linksmybę", – pabrėžė Dalia.

"Kapinių šventė kasmet vyksta Joniškės kapinaitėse Tauragės rajone, – pasakojo Asta. – Ši šventė vyksta visose kitose evangelikų liuteronų tikėjimo žmonių anapilin išėjimo vietose."

Tamara teigė, kad Kapinių šventės buvo ir yra Šventosios bei Būtingės kapinėse.

"Nuo vaikystės man įprasta šventė, – sakė palangiškė. – Žmonės į kapines net vaišių atsinešdavo. Po maldų visi draugiškai ant pievutės prie kapinių susėsdavome, labai šiltai bendraudavome."

Pažvelgus į istoriją

Kapinių šventė į Lietuvą atkeliavo iš Latvijos prieš daugiau nei šimtą metų. Ji aplankant kapines švenčiama kartą per metus skirtingomis dienomis.

Evangelikai liuteronai mirusiuosius dar pagerbia lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną ir prieš adventą – Amžinybės sekmadienį.

Tai bent religija

Džainizmas yra senovės religija, atsiradusi Indijoje. Ja remiantis, kiekviena gyvybės forma turi sielą, kuri yra šventa. Iš čia kilo draudimas kenkti kitam. Tie, kurie priėmė Džaino vienuolyno įžadus, praktikuoja asketizmą, prisidengia burną tvarsčiu, kad netyčia neprarytų ko nors gyvo, košia vandenį, šluoja priešais save kelią, kad nieko nesutraiškytų.

Iš viso džainizmo pasekėjų pasaulyje – apie 8 mln. žmonių.