Jau greitai bus dešimt dienų, kaip kone miesto centre, prie Senojo turgaus stotelės, žmones šiurpina nulūžusi vėliava, kuri simbolizuoja, kad 2018-aisiais Klaipėda yra Europos sporto "bamba", kitaip – sostinė.

Metalas neatlaikė šiurpaus vėjo, kuris draskė uostamiestį gana senokai. Skaičiuokite, kiek dienų praėjo nuo to laiko. Kol lenksite pirštus, "Kokteilio" informatoriai paskaičiavo – apie dvi savaites.

Niekas iš miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus nesiteikė pasirūpinti vėliava, kurią praradus kadaise būdavo net išformuojami kariniai pulkai.

Panaši ir kartu nepanaši situacija susiklostė šiomis dienomis mūsų mieste. Šįkart dėl pažemintos vėliavos nebuvo išformuotas pulkas ar kokia nors sporto komanda, o iš pareigų pasitraukė pats Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadas Saulius Paliulis. Kas jei ne jis, turėjęs aukštas karininko pareigas, gali geriau žinoti apie garbę? S.Paliulis, nors ir buvo laukiama, kad nežengs šio žingsnio, pasielgė oriai – tėškė pareiškimą apie atsistatydinimą.

"Kokteilis" mano, kad taip vadas pasielgė dėl vėliavos, o ne dėl kitų priežasčių.

Iš Lietuvos istorijos

Tautinės vėliavos klausimas Lietuvoje pirmą kartą svarstytas 1905 metais. Ginčai atsinaujino 1917 m. Buvo nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius tautiniuose drabužiuose bei juostose įžvelgė dvi vyraujančias spalvas – žalią ir raudoną. Jis ir parengė tokį dvispalvės vėliavos projektą. Žalios ir raudonos spalvų vėliava puošė ir istorinę Lietuvių konferenciją, vykusią Vilniaus miesto teatro salėje. Tačiau ši vėliava daugeliui konferencijos dalyvių atrodė niūrokai. Žinomas archeologas ir tuometis heraldikos specialistas Tadas Daugirdas pasiūlė tarp žalios ir raudonos spalvos įkomponuoti geltonos spalvos juostą. Taip atsirado dabartinė mūsų vėliava su vienodo pločio horizontalios juostos trimis spalvomis.