Ties Vidurio Uralo kalnais antrą savaitę spaudžia tokie šalčiai, kad kartais jie pasiekia net 40 laipsnių.

Išgyventi tokiose sąlygose gali nebent gauruotos meškos, iki pavasario miegančios urvuose. Anądien kelių priežiūros darbuotojai išgelbėjo šalikelėje sušalusią pelėdą.

Ji buvo prie eismo ženklo apiberta sniegu. Darbuotojai, ištraukę plunksnų kamuolį iš sniego krūvos, greitai atpažino, jog tai paukštis – išminties simbolis.

"Gal pelėda trenkėsi į ženklą arba ją partrenkė automobilis, o gal nusilpo dėl kitų priežasčių", – svarstė vyrai.

Kelių priežiūros darbuotojai sušildė paukštį ir laikys jį, kol praeis milžiniški speigai. Tik štai rūpesčių padaugėjo. Anot ornitologų, idealiausias maistas pelėdoms – pelės. Jei jų nepavyktų pagauti, tai – vištiena, jokiu būdu – ne kiauliena. Ir maistas nieku gyvu neturi būti užšaldytas.

Paslaptingieji sparnuočiai

Pelėdos – vieni iš paslaptingiausių paukščių. Jos aktyvios prietemoje arba naktį, todėl retai tegalime pamatyti.

Nebent žiemai baigiantis ar ankstyvą pavasarį galime išgirsti šių paukščių ūbavimą, nes ateina tuoktuvių metas.

Lietuvoje dažniausiai galima pamatyti naminę pelėdą. Ji neauginama namuose, kaip katė, šuo ar papūgėlė. Tai laisvas laukinis paukštis, perintis senuose miškuose. Tačiau naminės pelėdos turi polinkį gyventi arčiau žmonių buveinių. Jos elgiasi kaip ežiai, žalčiai, šeškai, akmeninės kiaunės, naminiai žvirbliai ar karklažvirbliai. Rinkdamiesi žmonių kaimynystę šie gyvūnai tiesiog suvokia, jog čia lengviau prasimanyti lesalo ir yra saugiau, nes neužklysta stambieji plėšrūnai.

Naminė pelėda dažnai peri senuose parkuose, stambiuose, drevėtuose sodybų medžiuose, kartais ir pačiuose statiniuose. Prie sodybų ją pirmiausia vilioja graužikų gausa.

"Kokteilio" klausimas

Kuris paukštis protingesnis: pelėda ar apuokas?