Šiomis dienomis, kol priprasime, būsime labiau mieguisti, nei įprasta, mat balandį pradedame perėję prie vasaros laiko ir laikrodžių rodykles pasukę vieną valandą į priekį.

Nors laiko keitimas dukart per metus tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Mat sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga. Miego sutrikimai – bene dažniausia problema, su kuria susiduria laiko pakeitimui jautresni žmonės.

"Kokteiliui" pavyko sužinoti, kad daugumai žmonių adaptacija užtrunka apie savaitę ar trumpiau, tai nėra itin ilgas laikotarpis.

Pavasarį prisitaikyti sudėtingiau, nes, perėjus prie vasaros laiko, vienos valandos mums pritrūksta.

Pasirodo, jautresni stipriai jaučia ir laiko pakeitimą rudenį. Jautriau į pokytį reaguoja asmenys, turintys širdies veiklos ir neurologinių sutrikimų, kenčiantys nuo depresijos. Taip pat rudenį prie pokyčių sunkiau adaptuotis "vyturiams", mėgstantiems keltis itin anksti.

Linksmieji tirščiai

Neužmirškite, šiandien – Melagių diena. Ji švenčiama beveik visame pasaulyje.

Spėjama, kad ją sugalvojo prancūzai. O dar senovės romėnai šventė Kvailių dieną. Panašiai linksmintasi ir Indijoje, tačiau ne balandžio pirmąją, o paskutinę kovo dieną.

Yra legenda, kad vienas senovės valdovas kažkada paskelbė šventę po visus pašiurpinusio žemės drebėjimo. Tada jam virėjai iškepė labai skanią žuvį. Po metų valdovas pareikalavo lygiai tokios pačios žuvies. Vargšai virėjai tokios žuvies negavo. Tada − bijodami valdovo pykčio − atnešė kitą, labai panašią. Nors valdovas ir suprato, kad jį bando apgauti, tačiau ne supyko, o ėmė juoktis.

Česka (397 719; yra žinių, kad po metų kitų nebekankinsime laikrodžių. Valio!)