Kovo 4-oji – ne tik Šv. Kazimiero diena. Tądien garbinami ir į Lietuvą parskrendantys kovarniai, kovai. Kartu tai sena lietuvių šventė, skirta pavasariui šlovinti.

Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Atėjus krikščionybei, su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės.

Žiemą toli neskrenda

Kovarniai, o trumpiau – kovai, Lietuvoje pasirodo pirmosiomis kovo dienomis – iki mėnesio vidurio. Dalis, tikriausiai tie, kurie tingi skristi, būna pasilikę žiemoti Lietuvoje.

"Kokteiliui" pavyko sužinoti, kad kovarniai žiemą pasitraukia ne taip ir toli – iki Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų.

Peri pasikeisdami

Kiaušinius deda balandžio pradžioje. Lizde dažniausiai pasirodo 4–5 ovalūs, žalsvi, išmarginti tankiais juosvais ir rusvais taškeliais bei brūkšneliais kiaušiniai. Peri abu porelės nariai apie 17–19 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Perėjimo metu daug jauniklių žūva, suaugusieji po mėnesio lizdą palieka.

Vagia vieni iš kitų

Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, tačiau dažniausiai tai daro pušyse, klevuose, uosiuose, liepose. Lizdo pagrindą suka iš įvairių medžių šakų, žolių, stiebų, vielų. Vidų iškloja sausa žole, plaukų kuokštais, popieriaus skiautelėmis. Paprastai lizdo vidus klojamas iš švelnesnių medžiagų. Statydami lizdą dažnai vienas nuo kito nugvelbia statybinės medžiagos, todėl kolonijose girdimas nuolatinis triukšmas. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų.

Nekokia kompanija

Gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis. Įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su varnomis ir kuosomis.