Štai praėjusią savaitėlę nusklendė gandas, kad pamariuose po vienu geležinkelio tiltu 70 metų pragulėjo 250 kg sprogmuo su sprogdikliu, kitaip tariant, tysojo daiktas, pasirengęs atlikti savo juodą darbą. Dabar jau sunku pasakyti, kas kam norėjo ištaisyti puotą su fejerverkais, tačiau akivaizdu, kad bomba, užsilikusi po paskutinių skerdynių krašte, taip ir nesprogo. Bet kažkoks nesmagumas žmogų apima, kai suvoki, virš kokios parako statinės traukiniai zujo metų metais. Šiurpas krečia, kai pagalvoji, kokios bombos šiandien tiksi kiekviename daugiabutyje. Štai "Kokteilį" vis atakuoja agentas, bijantis, jog vieną dieną jį pakvaišusi pirmo aukšto kaimynė paleis ubagais, nes moteriškė neprognozuojama, kartais atsuka dujas, bet jų neuždega. Kartais kažką uždega, bet, ačiū Dievui, spėja užgesinti. Kitaip tariant, spirga žmogus, suvokdamas savo padėties trapumą. Gyvena taip, tarsi po juo tiksėtų milžiniška dar nuo karo, bado ir maro laikų nesprogusi bomba.

Ištekėjo lapė už krokodilo. Atsivedė būrį paršelių. Moralas: visi vyrai – kiaulės.

Beždžionės protingesnės už žmones. Jos nepradėjo kalbėti, todėl niekas negali jų priversti dirbti.

Prie gatvės kampo stovi varganas vyriškis ir prašo išmaldos. Pro šalį eina švytintis ponas. Jis atpažįsta elgetą, paspaudžia jam ranką, sako:

– Labas, Jonai. Mes iki šiol negalime atsižavėti, kaip tu drąsiai išrėžei šefui visą tiesą į akis.

Darboholikų biuras. Visi dirba nuo 8 iki 21 val. Bet štai pirmadienį vienas darbuotojas susidėjo daiktus ir išėjo 17 val. Bendradarbiai susižvalgė, bet pagalvojo "turbūt su kuo nors susitaręs".

Antradienį istorija kartojasi – 17 valanda, ir žmogelis lauk iš biuro. Trečiadienį, kai 17 val. jis vėl ėmė krautis daiktus, kolegos nebeiškentė: "Ką tu sau manai, taip anksti baigi darbą? Kaip taip galima, kai mes dirbame iki išnaktų, o tu jau išeini?"

Kolega atsako: "Atsiprašau, bet aš atostogauju".

Českos sekretorė (39 77 19; skelbimas: parduodu arklį – lietos kanopos, sportinės vadelės, dujų įranga)