Robertą Javtoką praradus Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra į stovyklą pakvietė Antaną Kavaliauską ir šis nacionalinės komandos debiutantas iš namų JAV atskrido tiesiai į treniruotę.

Vidurio puolėjas žurnalistams sakė, kad jau po truputį įpranta prie laiko skirtumo ir vejasi komandos draugus. Kalbėdamas apie savo vaidmenį komandoje aukštaūgis teigė nesulaukęs specialių užduočių iš vyr. trenerio.

- Ar netenka per anksti keltis dėl laiko skirtumo?

- Jau įprantu po truputį.

- Kaip sekasi pratintis prie krūvių?

- Aš JAV sportavau, bet jeigu nori žaisti krepšinį tokiame aukštame lygyje, vienas nepasitreniruosi. Reikia žaisti. Bėgiojau po pusę valandos, eidavau į treniruoklių salę, metimų atlikdavau. Širdies ritmą palaikydavau, bet vis tiek ne tiek, kiek čia, rinktinėje.

- Ar jau pasivijote komandos draugus?

- Dar šiek tiek trūksta.

- Ar psichologiškai nesudėtinga grįžti į rinktinę?

- Ne, nėra sunku, nes vis tiek žinau visą sistemą, pažįstu visus krepšininkus. Čia nėra taip, kad ateini į naują komandą ir reikia visko mokytis. Gaila, kad taip išėjo su Robertu, bet atvažiavau padėti.

- Laukia atsakingas darbas, daug iš jūsų tikėsis.

- Iš visų daug tikėsis. Kiekvienas turi žaisti daug geriau tiek gynyboje, tiek puolime. Reikia visiems Roberto netektį kompensuoti.

- Treneris minėjo, ko tikėsis iš jūsų?

- Ne, nesakė. Tik minėjo, kad reiškia žaisti agresyviai ir žaisti savo krepšinį.