Pereiti į pagrindinį turinį

J. Kazlauskas: nematau, kad kažką reiktų gelbėti - Lietuva neskęsta

J. Kazlauskas: nematau, kad kažką reiktų gelbėti - Lietuva neskęsta
J. Kazlauskas: nematau, kad kažką reiktų gelbėti - Lietuva neskęsta / Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Nors prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo sugrįžęs Jonas Kazlauskas ir supranta, kad vyksta kartų kaita, savo principui – „rinktinėje žaidžia stipriausi lietuviai, neatsižvelgiant į jų amžių“ – nusižengti neketina.

Rugsėjo 30 d. J. Kazlauskas pasirašė sutartį su Lietuvos krepšinio federacija ir buvo paskelbtas naujuoju Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu, rašo sportas.info.

Šiame poste patyręs 57-erių metų strategas pakeitė nuo 2010-ųjų su rinktine dirbusį Kęstutį Kemzūrą.

Į tą pačią upę J. Kazlauskas įbrido antrą kartą. Pirmą kartą rinktinės vairą jis perėmė iš Vlado Garasto ir vadovavo jai 1997–2001 metais.

J. Kazlauskui tada atiteko rinktinė, patirianti krepšininkų kartų kaitą, greičiausiai dėl to stratego komanda negalėjo pasigirti labai aukštais laimėjimais iki 2000-ųjų, kai iškovojo bronzos medalį Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.

2001 m. J. Kazlausko vadovaujama Lietuvos rinktinė patyrė fiasko Europos pirmenybėse Turkijoje. Tada lietuviai aštuntfinalyje pralaimėjo latviams.

Trenerį poste pakeitęs Antanas Sireika atvedė komandą ant aukščiausios Europos čempionato pakopos 2003-iųjų Europos pirmenybėse.

Po 11 metų į svarbiausią Lietuvos krepšinio komandą J. Kazlauskas grįžo ne pačiu sėkmingiausiu metu. Vėl keičiasi rinktinės krepšininkų kartos.

Daug krepšinio gerbėjų į J. Kazlausko sugrįžimą žiūri kaip į gelbėjimo operaciją. Juk lietuviai nei 2011 m., nei 2012 m. neiškovojo prizinių vietų didžiuosiuose turnyruose. Tačiau treneris su gelbėtojo vaidmeniu nesutinka. Anot jo, gelbėti nieko nereikia.

Rinktinė turi naują trenerį. Ar daug bus permainų?


Sunku man dabar apie tai kalbėti. Pasistengsiu išsakyti pagrindinius savo principus. Aš sakau, kad rinktinėje turėtų žaisti visi stipriausieji. Todėl šį sezoną man lieka sėdėti ir dairytis, kas vyksta. O kaip ir kas bus, dabar kalbėti dar per anksti. Rinktinė rinksis kitą vasarą.

Bet kokią nors strategiją turite? Ar rinktinė pajaunės? Vis dėlto juk vyksta kartų kaita...

Galima prieš Europos čempionatą ar pasaulio pirmenybes rengti daug turnyrų ir išbandyti jaunus žaidėjus. Žiūrėti, kas ką sugeba. Tačiau svarbiausiose varžybose turi žaisti visi geriausieji. Bet vėl pasikartosiu – labai anksti klausiate. Juk dabar aš nežinau, kokia tada bus situacija, kas bus traumuoti.

Nebandėte kalbėtis nė su vienu žaidėju?

Ne, dar nebandžiau. Iš pradžių reikia kalbėtis su būsimais asistentais, apsispręsti, kas jie bus, o jau tada – su žaidėjais. Kol kas dar nieko neįvyko, tik buvo nuspręsta mane skirti vyriausiuoju treneriu. Reikia viską ramiai sudėlioti.

Sakote, kad rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai. Visai neatsižvelgiant į jų amžių?

Neigiamai vertinu dar iš sovietų laikų atėjusį supratimą, kad 29–30 metų sulaukęs sportininkas jau yra veteranas. Ir komandos būdavo dirbtinai jauninamos, užleidžiamos vietos jaunesniems krepšininkams, o kartais išeidavo taip, kad jaunesni net nepasiekdavo lygio, kokį turėjo vadinamieji veteranai. Tai juokinga. Išleidžiama daug pinigų, kol trisdešimtmetis pasiekia aukštą lygį, o tada jis išmetamas ir į jo vietą kišamas jaunas, nors dar neaišku, ar jis iš viso kada nors tokį lygį pasieks. Tačiau turiu pasakyti, kad Lietuvoje yra nemažai jaunų krepšininkų, galinčių natūraliai užimti tas vietas, jų į rinktinę kišti dirbtinai nereikia.

Ar gali greitai rinktinės lyderiais tapti Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas?

Laikas parodys. Jie turi tai išsikovoti. Bet jeigu jie žaidžia NBA, tai kodėl negalėtų žaisti Lietuvos rinktinėje?

Ar komanda bus formuojama visiškai iš naujo, ar Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavusi ekipa bus naujosios rinktinės pagrindas?

Dabar negaliu pasakyti. Bus išplėstiniai sąrašai. Jau dabar svarstoma apie jaunus žaidėjus – galimus kandidatus į rinktinę. Bet Lietuvos krepšinio lyga, palyginti su Europos, pasaulio čempionatais, olimpinėmis žaidynėmis, yra visiškai skirtingi dalykai.

Ar neketinate treniruoti dar ir kokio nors klubo komandos?

Visiems kartoju – jeigu atsiras toks pasiūlymas, kurio negalėsiu atsisakyti, tada – taip. Kol kas tokio nėra.

Kai treniravote ir klubinę komandą, ir rinktinę vienu metu, ar tai netrukdė?

Ir trukdo, ir netrukdo. Rinktinei gerai, jei jos treneris dirba klube, klubui yra blogai, jei jo treneris dirba rinktinėje. Tada jis nuolat vėluoja...

Dabar Lietuvoje pastebimas vyraujantis požiūris: atėjo Jonas Kazlauskas ir viską sutvarkys. Ar gelbėtojo vaidmuo nėra papildoma atsakomybė jums?

Jeigu yra toks požiūris, jis nėra tinkamas. Aš nematau, kad reikėtų ką nors gelbėti. Lietuva neskęsta. Realybė yra tokia: vyksta kartų kaita. Kiekvienai mažai valstybei kartų kaita būna labai skausminga. Ji skausminga ne tik mažoms valstybėms. Nebent tokioms šalims, kurios turi 50 mln. ir daugiau gyventojų ir labai stiprius nacionalinius čempionatus, pavyzdžiui, Rusijai, Ispanijai kartų kaita nėra tokia pavojinga, nes šios šalys turi daug žaidėjų. Lietuvoje jau nėra net trijų milijonų gyventojų ir savo geriausius žaidėjus skaičiuojame pirštais. Todėl, kai viena karta nueina, o kitai kartai dar tik 20, būna sunku. Mūsų užduotis – išlikti viršūnėse su mažiausiais praradimais.

Kiek laiko Lietuvoje bus juntama ši kartų kaita?

Kiek aš pamenu, Lietuvoje buvo du krepšininkai, iš karto po jaunių žaidę vyrų komandoje ir darę tai sėkmingai: Modestas Paulauskas ir Arvydas Sabonis. Jie būdami talentingi išvengė sunkumų, kylančių jauniui, susidūrusiam su vyrų krepšiniu. Visi kiti dar kurį laiką sėdėjo ant suoliuko ir nerodė rezultato. Manau, kad sulaukęs 23 metų krepšininkas jau turi atskleisti visus savo sugebėjimus, stipriai žaisti, o 25-erių – jau turi blizgėti. Jeigu taip nėra, tai vargu ar toks krepšininkas ko nors pasieks. Galima suskaičiuoti, kiek mūsų jaunajai kartai metų liko.

Ar turi Lietuvos rinktinės treneris kur nors darbo kabinetą?

Graikijoje kabinetą turėjau... Bet paprastai trenerių kabinetai būna namuose – tam skirtas, sutvarkytas ir pritaikytas kambarys. O paprastai visa rinktinė gyvena kartu kokiame nors viešbutyje. Jame ir būna skiriamos patalpos vaizdo įrašams žiūrėti, procedūroms atlikti. Čia susirinkti problemų nekyla.

Ar nebendraujate su asistentais ne turnyrų metu?

Be abejo, bendrauju. Telefonu. Nes paprastai visi skirtingai dirba. Nebūna taip, kad reikėtų ateiti į kokį nors kabinetą tam, kad galėtumėm pasikalbėti.

Gyvenote Graikijoje, Kinijoje, Rusijoje. Ar žmona visada gyveno kartu su jumis?

Kai kur gyveno, o kai kur keliaudavo: tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo.

Dabar nesidžiaugia, kad pagaliau būsite namie – Lietuvoje?

Na, šitas klausimas, tai jau ne man...

Jonas Kazlauskas

Gimė 1954 m. lapkričio 21 d. Panevėžyje.

Būdamas krepšininku rungtyniavo Vilniaus „Statybos“ komandoje.

1994–2000 m. – Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris.

1997–2001 m. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris.

2001–2004 m. – Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris.

2004 m. – Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio asistentas.

2004–2008 m. – Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris.

2004–2006 m. – Pirėjo „Olympiakos“ vyr. treneris.

2009–2010 m. – Graikijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris.

2011–2012 m. – Maskvos „CSKA“ vyr. treneris.

2000 m. jo vadovaujama Lietuvos rinktinė iškovojo bronzą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.

1998 m. jo vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ laimėjo Europos taurę.

1999 m. jo vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą.

2005 m. jo vadovaujama Kinijos rinktinė tapo Azijos čempione.

2006 m. jo vadovaujama Kinijos rinktinė laimėjo Azijos žaidynes.

2009 m. jo vadovaujama Graikijos rinktinė užėmė trečiąją vietą Europos pirmenybėse.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų