Eidamas 86-uosius metus mirė žinomas krepšinio treneris Petras Stankevičius.

Sausio 16 d. 85 metų jubiliejų atšventęs sporto pedagogas, kadaise su pagyrimu baigęs Kauno kūno kultūros institutą, visą savo gyvenimą pašventė krepšiniui. Pirmoji jo sėkmingai įgyvendinta idėja buvo – kurti provincijoje stiprias krepšinio komandas. Po keturių darbo metų Joniškėlyje Petro treniruojama komanda moksleivių spartakiadoje savo pogrupyje pasirodė geriausiai, o du žaidėjai buvo pakviesti į respublikinę rinktinę. Du metus Petro treniruota Panevėžio rusų vidurinės mokyklos krepšinio komanda tapo miesto spartakiados nugalėtoja.

Ne be asmeninių P. Stankevičiaus iniciatyvų ir pastangų Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje buvo įsteigta sustiprinto sporto ir fizinio ugdymo klasė, kur kūno kultūros pamokos vykdavo kiekvieną dieną. P. Stankevičius, sėkmingai treniravęs Panevėžio moterų krepšinio komandą, ne mažiau širdies ir jėgų skyrė šio miesto vaikų, jaunučių ir jaunių rinktinių treniravimui, išvesdamas juos ne tik į savo šalies, bet ir Baltijos šalių regiono ar net tuometinės Sovietų Sąjungos pirmenybių nugalėtojus.

Šalia sportinių įgūdžių pedagogas gražiai skiepijo savo auklėtiniams toleranciją, pagarbą varžovams, kitataučiams, kitų tradicijų ar kitas religijas išpažįstančių žydų ar rusų šeimų vaikams, kurie, savo ruožtu, dėl to rinkdavosi krepšinį ir išaugdavo iki kandidatų į „Kibirkšties“ ar kitas garsias prestižines rinktines.

Gimtajam Subačiaus miesteliui taip pat buvo skirtas krepšinio populiarinimo provincijoje programos etapas. Čia dar dešimtmetis būsimasis treneris nepagydomai susirgo meilės krepšiniui liga. Tuometiniai įvykiai krepšinio pasaulyje įspaudė jo pasąmonėje krypties rodyklę. Tai buvo kelio į krepšinį pradžia. Pirmąsyk iš Kauno per radiją transliuotas reportažas apie Lietuvos krepšinio komandą, Europos čempionę, buvo visų pradžių pradžia.

Pirmasis krepšinio kamuolys Subačiuje - šiaudų ir šieno kietai prikimštas maišelis, mėginantis įkristi į prie pušies kamieno tvirtinamą krepšį. Krepšinį imta žaisti šeimomis. Subačiaus komandoje žaidė trys broliai Kiaulėnai. Petras Stankevičius pirmą sykį už Subačiaus komandą žaidė Kupiškyje. Jam tada buvo trylika metų. Jis žaidė jau pirmajame penketuke šiose draugiškose rungtynėse su Kupiškyje besibazuojančia Lietuvos kariuomenės komanda ir jo metimas buvo lemiamas, persveriant rezultatą 13:12. Šešiolikmetis vaikinukas organizuodavo turnyrus su Kupiškio, Radviliškio, Šeduvos, Panevėžio krepšinio komandomis. Beje, pokario laikotarpiu okupacinė valdžia netoleravo krepšinio varžybų, kaip žmones buriančio ir vienijančio faktoriaus. Kaip nenurimstančiam krepšinio varžybų organizatoriui už tai teko net kalėjimo duonos paragauti. Tačiau tai vaikino neatgrasė nuo krepšinio. Petras toliau organizuodavo varžybas net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Būdamas 40-metis grįžo mokytojauti į Subačių, mokė kitus ir pats žaidė įvairiais laikotarpiais už Panevėžio „Spartaką“, už Anykščius ir Kupiškį. Anksčiau, dar būdamas pirmo kurso studentu, žaidė kartu su Lagunavičiumi, Petkevičiumi, Jakubausku, kurie veržliai kilo krepšinio karjeros įkalnėn. Petrui gi koją pakišo persitreniravimas, tačiau trenerio kelias taip pat padėjo pilnai realizuotis Petro Stankevičiaus siekiams krepšinyje,- kad krepšinis paplistų visoje Lietuvoje kaip išskirtinis žaidimas.

Sąjunginės ir tarptautinės pergalės vedžiojo trenerį P.Stankevičių karjeros laiptais ir sudėtingais to meto šio sporto užkulisiais. Kurį laiką Petras sėkmingai treniravo Sąjungos rinktinę. Vėliau dirbo specializuotoje vaikų-jaunių krepšinio mokykloje Vilniuje, kol buvo pakviestas treniruoti Lietuvos kurčiųjų moterų krepšinio komandą, išvedė ją į aukščiausią lygį. Per 28 darbo su šia komanda metus iškovojo begalę tarptautinių pergalių, laimėjo daug Europos ir pasaulio čempionatų. Treneris 1993 metais kurčiųjų Olimpinėse žaidynėse Sofijoje buvo iškovoti sidabro medaliai, 1997 metais Kopenhagos Olimpinėse žaidynėse laimėta bronza.

Trys sportininkių kartos skelbia P. Stankevičių garbingu vedliu į įsimintiniausias XX amžiaus Lietuvos kurčiųjų krepšinio pergales. Didžiausia jo asmeninė pergalė - nesavanaudiškas, dažnai visuomeniniais pagrindais dirbtas milžiniškas darbas krepšinio plėtros labui, sportininko įvaizdžio visuomenėje gerinimo labui.

* * *
Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo namuose Olandų gatvėje.
Lankymas nuo antradienio (kovo 19 d.) 12 val.
Karstas išnešamas trečiadienį, kovo 20 d. 12 val.