Nepaisant visų Lietuvos rinktinės medikų pastangų, puolėjas Simas Jasaitis nepadės komandai olimpinės atrankos turnyre Karakase (Venesueloje). Taip pat nuspręsta atsisakyti Ado Juškevičiaus ir Antano Kavaliausko paslaugų.

Nepavykus traumos išsigydyti laiku nuspręsta S.Jasaičio gydymąsi baigti Lietuvoje. Patekus į olimpines žaidynes Londone puolėjas būtų pasirengęs padėti komandai.

S.Jasaitis: Daktarai iš tikrųjų viską darė, kad padėtų mano keliui. Bet yra kaip yra - skausmas jaučiasi, negaliu šimtu procentų savęs atiduoti ir tiek. Grįšiu dabar, darysime procedūras, kiek įmanoma tą kelį gerinsime. Jei papuls (rinktinė į olimpines žaidynes - aut. past.), o aš tikiuosi, kad taip ir bus, tada kažkiek pasigydysiu, laiko bus, kojai nebus krūvio ir manau, viskas bus gerai. Atskrendu sekmadienį į Vilnių ir nuo pirmadienio einu pas gydytojus, darau procedūras. Eisiu į štanginę, gerinsiu kojos stiprumą. Kažkiek vaistų gydytojai išrašys ir tai turėtų padėti. Gaila, bet ką padarysi".

A.Juškevičius: „Kadangi nepavyko sužaisti dvi paskutines varžybas, nuojautos buvo, kad galiu būti atkabintas, bet pats kaltas, kad neišnaudojau savo šanso ir tiek. Draugiškų varžybų pradžia buvo lyg ir nieko, paskui kuo tolyn, tuo labiau subliuškau ir nepavyko pasinaudoti šansu. Pradžioje net nebuvo minčių, kad pateksiu į rinktinę, bet pavyko sužaisti, paskui pajutau, kad yra šansas patekti į rinktinę, išaugo spaudimas. Turbūt tai ir padarė įtakos. Man tai buvo aukščiausias lygis, kokiame esu buvęs. Tai buvo gera patirtis, treniravausi su geriausiais Lietuvos krepšininkais, mokiausi iš savo pozicijos žaidėjų kaip Šaras, Kalnietis. Man tai buvo geros pamokos ir manau, kad man jos pravers ateityje“.

A.Kavaliauskas: Net ir treniruotės su tokio aukšto lygio žaidėjais išėjo man į naudą ir suteikė daug patirties. Tikiuosi, padėjau Lietuvai, kiek galėjau, o išėjo kaip išėjo. Bet viską vertinu gerai. Suprantu, kad treneris bando derinti žaidimą, kuris duos naudos tiek Venesueloje, tiek olimpinėse žaidynėse. Jeigu manęs nebuvo jo planuose, jei Lietuvai taip geriau, nėra ko pykti. Tikiuosi sugrįžti į rinktinę kitais metais – daug dirbsiu, stengsiuosi tobulėti tiek gynyboje, tiek puolime ir bandysiu prasimušti. Per treniruotes visi gaudavome žaisti, viskas buvo puiku. Vis dėlto tiek Jonas, tiek Robis, tiek Darius Songaila yra labai geri žaidėjai, turintys daug patirties. Nors Jonas jaunesnis, bet jis turi daug noro, ir jam tikrai reikia žaisti.

Kęstučio Kemzūros komentaras: "Simo situacija visiems aiški. Uždegimas nepraėjo, nors eina geryn, bet reikia laiko, esame dėkingi, kad jis buvo sukandęs dantis ir stengėsi kiekvieną dieną. Jis pats žino, pats supranta, ir pats pasakė, kad negali žaisti 100 procentų, o tik šešiasdešimt ar penkiasdešimt. Mes negalime rizikuoti, nes mums reikalinga kiekvieno šimtaprocentinė sveikata.

Adas, jis gerame kelyje, jau anksčiau sakiau, kad jus turi gerą charakterį ir užsispyrimą. Šiai dienai jam trūksta patirties ir meistriškumo tokio lygio varžybose. Mes pabandėme, bet jam ne kaip sekėsi, nors tų šansų jis neturėjo daug.

Nulėmė tai, kaip šiandien sužaidė Dulkys, su didele energija. Deividas tikrai gali labai presinguoti aktyviai intensyviai kamuolį ir pasižymi taikliu metimu nuo tritaškio linijos. Pasitarę manome, kad vis dėlto, tą vietą palikti Dulkiui.

Antano sprendimas. Jis gerai įsiliejo. Visi dirbo gerai, jokių priekaištų neturiu. Bet kaip su Adu, taip ir su Antanu. Jam trūksta patirties, bet jis pats nesijautė užtikrintas. Lemiamais momentais tas kelias minutes geriau sužaisti ir labiau savimi pasitikėti Dariui Songailai.

Jiems palinkėjau viso ko geriausio, kad tai nebūtų tik epizodinis jų pasirodymas rinktinėje. Linkiu, kad jiems buvimas rinktinėje suteiktų įkvėpimo ir asmeninėje karjeroje, kad jie tobulėtų ir kitą kartą prisijungtų prie mūsų patobulėją, sutvirtėję".