Kai komandai sunku, iniciatyvos imasi tikrieji lyderiai. Rungtynių pabaigą Šarūnas Jasikevičius sužaidė kaip senais gerais laikais - iš pradžių prasiveržė po krepšiu, o vėliau tašką padėjo dviem taikliais baudos metimais. „Buvo sunku, ką čia ir bekalbėti. Rungtynės, kuriose kovojama dėl iškritimo visada yra specifinės - labai nervingos“, - ramiai kalbėjo jau mintyse pusfinaliui besirengiantis įžaidėjas.

- Labai laimingi, kad nugalėjome. Reikia toliau bandyti kuo greičiau išspręsti šį klausimą - rytoj turime pirmą šansą patekti į žaidynes ir stengsimės tai padaryti. Turime labai ilgą suoliuką - visi gali išeiti ir padėti komandai, tad stengsimės tuo pasinaudoti.

- Varžovai ilgai pirmavo, daug kartų pasivijo. Kas lėmė pergalę rungtynių pabaigoje?

- Smulkios detalės. Tokiose situacijose galbūt yra ir sėkmės, bet antroje pusėje jau daugiau pirmavome nei jie, gaila, jog nepavyko užmušti rungtynių, kad gale būtų truputį ramiau. Gerai tai, kas gerai baigiasi.

- Kaip jūsų akimis atrodė paskutinis prasiveržimas?

- Atrodė nekaip. Norėjau žaisti agresyviai, kažką sukurti ir taip išėjo, kad pasidarė koridorius, bet metimas toks... gerai, kad įkrito.

- Ar švilpimas prieš varžybas išmušė iš vėžių?

- Nemanau, kad tokie dalykai išmuša iš vėžių. Vyrai įpratę, daug metų žaidžia ir baisesnėse atmosferose. Tik gal suteikė mums dar daugiau motyvacijos, nes jie sukūrė tokią euforiją prieš mus iš nieko. Reikia žaisti ir stengtis kovoti dėl kelialapio.

- Po rungtynių visi ėmė džiugauti, bet pasakėte visiems „ramiai, ramiai“. Dar nelaikas džiaugtis?

- Ko čia džiugauti? Nebent dėl to, kad yra rytojus, daugiau nieko. Tikslo dar nepasiekėme.

- Ar šiandien galima sakyti, kad komanda parodė charakterį?

- Šiuos žodžius girdžiu vos ne kas antrą dieną, todėl jie nublanksta. Šiandien galbūt taip galima sakyti. Nes jūs girdite, kas vyksta, bet mums vis tiek reikia kovoti dėl kelialapio. Olimpiada yra mums, o ne kažkokiem Venesuelos „bajeriam“.

- Ar girdėjote Lino Kunigėlio komentarą?

- Aš juk nežaidžiu su televizoriu rankose. Linas irgi yra žmogus, jis yra prie mūsų - visiems jau tai nusibodę, bet sakau, reikia koncentruotis į tikslą. Jei patektume, būtų gražus dalykas, nes tikrai turime daug sunkumų.