Kaip penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra, tyrimas nutrauktas konstatavus, kad dėl šių kabelių sugadinimo Lietuvai nebuvo padaryta jokia žala, nes kabeliai buvo pažeisti jūros dugne, priklausančiame išskirtinei Švedijos ekonominei zonai.
„Ši išvada padaryta nustačius konkrečias incidento vietas su tiksliomis geografinėmis koordinatėmis. Ši aplinkybė yra esminė vertinant jurisdikciją bei atsakomybės taikymo ribas“, – nurodė prokuratūra.
Ji pažymėjo, kad dėl Baltijos jūros dugne pažeistų kabelių ikiteisminiai tyrimai toliau vyksta Švedijoje ir Suomijoje.
„Atsižvelgiant į tai, kad dėl analogiškų veikų ikiteisminiai tyrimai toliau atliekami Švedijos Karalystėje ir Suomijos Respublikoje, taip pat į tai, kad jokia žala Lietuvai nebuvo padaryta, įvykis ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, šios veikos nepatenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnio nusikalstamų veikų sąrašą, už kurias tarptautinių sutarčių pagrindu numatyta universali jurisdikcija, tolimesnis ikiteisminis tyrimas Lietuvoje negalimas“, – pranešime cituojamas prokuroro nutarimas nutraukti tyrimą.
Šis ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2024-ųjų lapkričio 19 dieną, buvo vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už teroro aktą. Buvo sudaryta Jungtinė tyrimo grupė, kurioje duomenimis dalijosi Suomijos, Švedijos ir Lietuvos institucijos.
Pasak prokuratūros, atlikus tyrimą konstatuota, kad nėra duomenų apie įgulos ar kitų asmenų tyčią ir motyvus, susijusius su siekiu įbauginti visuomenę, daryti poveikį valstybei, tarptautinėms organizacijoms, ar kitaip veikti teroristiniais tikslais.
Lietuvoje vykusio tyrimo metu buvo gautos specialistų išvados, apklausti liudytojai, bendradarbiauta su užsienio institucijomis, Eurojustu ir nustatyta, kad konkreti turtinė žala dėl sugadintų kabelių atstatymo darbų buvo padaryta tik Švedijos ir Suomijos įmonėms.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai Švedijos kapitalo telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad lapkričio 17-osios rytą buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos į Lietuvą.
Suomijos operatorius „Cinia“ kitą dieną pranešė apie nutrauktą Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostą jungiantį kabelį.
Tai vieni iš daugelio strateginės povandeninės infrastruktūros pažeidimų Baltijos jūroje 2023–2025 metais. Politikai incidentus siejo su Rusijos sabotažu, tačiau Lietuvos žvalgybos vertinimu, pažeidimai nesusiję su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais.
Tačiau, žvalgybos duomenimis, Rusija didina savo šešėlinio laivyno apsaugą. Šimtus šių šešėlinių laivų ES yra įtraukusi į juodąjį sąrašą siekdama sumažinti Maskvos karo biudžetą.
Rusija naudoja senstančių tanklaivių flotilę, kurios nuosavybė neaiški, kad apeitų apribojimus, taikomus jos pelningam naftos žaliavos eksportui, įvestus dėl 2022 metų plataus masto invazijos į Ukrainą.
Dėl kritinės infrastruktūros pažeidimų NATO Baltijos jūroje yra pradėjusi stebėsenos misiją „Baltijos sargas“ („Baltic Sentry“).
Naujausi komentarai