Kauno mieste pernai užfiksuoti 967 gaisrai, jų metu žuvo 9 žmonės. 2011 metais užfiksuotų gaisrų ir jų metu nukentėjusių asmenų skaičius yra mažiausias per visą dešimtmetį. Vidutiniškai pastaraisiais metais Kaune kildavo apie 1,2 tūkst. gaisrų, kurių metu nukentėdavo apie 17 kauniečių.

Tokią statistiką per Kauno miesto savivaldybėje vykusį Ekstremalių situacijų komisijos posėdį antradienį pateikė Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai.

Jų teigimu, dažniausiai gaisrai pernai kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (47 proc.), neatsargaus rūkymo (26 proc) ir netvarkingos elektros instaliacijos (11 proc.). Dažniausiai gaisrai kildavo gyvenamosios paskirties (47 proc.) ir apleistuose (24 proc.) pastatuose.

„Dažna gaisrų priežastis – žmonių apsileidimas. Gyventojai nesutvarko ir nenušienauja žolės jiems priklausančiose teritorijose. Siekiant sumažinti gaisrų skaičių, reikėtų galvoti ne tik apie baudas padegėjams, kuriuos pagauti yra labai sunku, bet ir apie didesnes administracines baudas tiems žmonėms, kurie nesitvarko bei neprižiūri savo nuosavybės“, – sakė Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Pociūnas.

Šiai nuomonei pritarė ir Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Jis priminė, jog  balandžio mėnuo yra skelbiamas švaros mėnesiu ir gyventojai yra skatinami apsitvarkyti aplinką, kurioje gyvena.

A.Pakalniškis miestiečius taip pat paragino talkas organizuoti iki galo: surinkus šiukšles, apgenėjus šakas, jų nepalikti prie buitinių atliekų konteinerių, o nuvežti į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles, kad jos netaptų gaisrų priežastimi.

Siekiant sumažinti gaisrų skaičių mieste, nutarta dažniau informuoti visuomenę priešgaisrinės saugos klausimais ir didelį dėmesį skirti moksleivių švietimui.

„Visi Kauno miesto ugdymo bei švietimo įstaigų vadovai yra įpareigoti savo įstaigose organizuoti priešgaisrinius saugos mokymus tiek mokiniams, tiek pedagogams. Po įvykusios nelaimės Šilainių mikrorajone, švietimo įstaigose dirbantys pedagogai raginami apie veiksmus susidarius ekstremaliai situacijai su moksleiviais kalbėtis dažniau“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Formaliojo švietimo poskyrio vedėja Vilija Adaškevičienė.

Posėdžio metu taip pat buvo nutarta organizuoti bendrus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Kauno policijos, Miesto tvarkymo ir Aplinkos apsaugos skyrių bei seniūnijų darbuotojų reidus, kurių metu bus apžiūrimos mieste esančios apleistos teritorijos ir jų netvarkantiems savininkams skiriamos administracinės baudos. Pagal dabar galiojančią tvarką, pirmą kartą savininkai gali būti įspėti, o vėliau gresia bauda iki 1 tūkst. litų.