Su vienuolika vaikų ir be pastogės

"Niekada nebūčiau patikėjus, jog ištikus nelaimei nereikia kliautis draudimu, jog į draudimą reikia žiūrėti kaip į priešą ir suprasti, jog jie nėra tavo draugai bėdai ištikus, kaip kad jie teigia, siūlydami maksimalios apsaugos draudimo paketus", - socialiniame tinkle teigė su vyru vienuolika vaikų globojanti Nijolė Navickienė.

Ji guodėsi, kad jau du mėnesius tęsiasi nervų ir laiškų karas su "Lietuvos draudimu". "Baisiausia, kad mūsų namuose dar nepradėti remonto darbai, o artėja mokslo metų pradžia. Glaudžiamės pas artimuosius, ieškome, kur vaikai galėtų atostogauti, nes už draudimo duodamus nuompinigius mėnesiui tokia šeima kaip mūsų tiesiog negali nieko išsinuomoti", - teigė N. Navickienė. 

Nelaimės mastas didelis, nes tą dieną vienuolika mūsų globojamų vaikų liko be pastogės...

Gaisras pastato nesunaikino, bet, anot jos, tai, kas nesudegė - surūko, gaisrininkai vandeniu supylė visą ką tik rekonstruotą mūsų 400 kv.m namą.

"Nelaimės mastas didelis, nes tą dieną vienuolika mūsų globojamų vaikų liko be pastogės... Bėdai ištikus stengėmės išlikti ramūs ir racionalūs. Vylėmės, kad visas bėdas padės išspręsti "Lietuvos draudimas". Būdama atsakinga ir gyvendama su vienuolika vaikų puikiai suvokiau, kad gyvenu ant parako statinės, ir būtina drausti sienas ir turtą tikrai ne minimalia draudimo suma – dėl visa ko. Juk draudiesi tam, kad turėtum apsaugą ištikus dienai X , turėtum į ką atsiremti..." - pasakojo moteris.

Ji teigė, kad draudimas nevykdo savo įsipareigojimų.

"Praėjus dviem mėnesiams po nelaimės mes ne tik, kad vis dar esame be namų, bet dar ir nepradėjom namo tvarkymo ir statybos darbų, nes "Lietuvos draudimas" neduoda sutikimo! Ir kai prašai jų paskubėti priimti sprendimą, nes privalome sutvarkyti namus iki rugsėjo 1-osios, jie atkerta: „Nemanipuliuokite vaikų tema“, - teigė N. Navickienė.

Moteris pasakojo, kad paviešinusi situaciją iš "Lietuvos draudimo" gavo žodinį leidimą pradėti namo atstatymo darbus. "Raštiškai jokio atsakymo ar patvirtinimo iki šiol neturim, jog galim tai daryt. Tai net nežinau, ar toks patvirtinimas galioja?" - klausė N. Navickienė.

Pasakoja apie atkaklią kovą

Moteris pasakojo, kad praėjus dienai po gaisro, į sudegusius namus atvažiavo draudimo atstovai – norėjo įvertinti žalą. 

"Buvo praėjusi para po gaisro, aš ką tik grįžusi iš ligoninės, aišku, veikė raminamieji vaistai. Neadekvačiai paskubomis sėdau rašyti viso 400 kv.m name buvusių daiktų sąrašo. Negana to, išvažiuodami šie mandagūs darbuotojai leido po truputį tvarkyti gaisravietę ir išmesti sudegusius daiktus. Prašė palikti tik viryklę, kuri ir buvo gaisro židinys. Kartu su vaikais kibome į darbus. Valom, šluojam, šiukšlių konteineriai vienas po kito važiuoja iš kiemo", - prisiminė globėja.

Draudimas siūlė nieko neremontuoti, tik nuvalyti suodžius.

"Praėjus dviems savaitėms, gauname pirmąją draudimo sąmatą - žalos įvertinimas už nekilnojamo turto pažeidimus. Paskaičiau ir atsisėdau. Nežinau, ar galiu minėti pirmąją sumą, kuri buvo suskaičiuota, tai neminėsiu, bet, patikėkit, ji buvo tokia graudžiai juokinga... Draudimas siūlė nieko neremontuoti, tik nuvalyti suodžius. Valyti tapetus, valyti plastikines lenteles ir jiems nesvarbu, kad po jomis suodžių pilna, o tai labai kenksmingi sveikatai. Pagrindinės išlaidos buvo suskaičiuotos namų valymui, kuris neva tiesiog daro stebuklus... iš po lentelių ištraukia suodžius, suskilusias nuo karščio grindis atstato į vietą ir t.t", - vardijo N. Navickienė.

Navickams nesutikus su pasiūlymu, jie pareikalavo, kad patirtą žalą įvertintų nepriklausomas teismo ekspertas. Tuomet draudimas neva pareikalavo parodyti per gaisrą apgadintą turtą, kuris, kaip teigė N. Navickienė, draudimo bendrovės darbuotojų leidimu, jau buvo išmestas.

"Kova laiškais tęsiasi iki dabar. Mes siunčiame jiems sąrašą su daiktų įsigijimo kainomis, jie perskaičiuoja mūsų sąmatą - vėl nutinka "stebuklai", nes mūsų daiktai atpinga beveik 80 proc. Pasirodo, jei pagalvės, antklodės, čiužiniai buvo brangūs ir kokybiški - „Dormeo“ čiužiniams įsigyti taupėme, jiems nė motais, - jie vertina prekę stebuklinga 5-6 eurų kaina. Didelei šeimai reikalingą kokybišką daržovių smulkintuvę, pirktą už 40 eurų, siūlo keisti kinietišku analogu už 5 eurus. Jei televizorius buvo naujas ir kokybiškas, nesvarbu, gausi į vietą tokį, kuris rodo ir yra kelis kartus pigesnis. Šeimynos fotografijų kolekciją, kurias buvau atspaudusi ant drobės ir sumokėjau 300 eurų, jie vertina 9 eurais.

Vaikų gertuvės, puodai ir daugelis kitų virtuvės daiktų ir rakandų jiems yra nuvalomi! Nors jie jau seniai išvažiavę į Pasvalio šiukšlyną, nes sudegė puodų ir keptuvių rankenos, indai apvarvėjo degančių plastikinių lentelių lašais. Draudimo manymu, rūbų negalima išmesti, juos reikia skalbti – tai, beje, ir darėme, bet po valymo ir skalbimo smarvė niekur nedingo, negaliu tokių rūbų vilkti vaikams. Kiti daiktai ir apskritai išbraukiami iš sąrašo, nes jie tiesiog mano, kad kad jų nebuvo ir mes juos apgaudinėjam... Juk daiktai išmesti, parodyti negalime", - aiškino N. Navickienė.

"Patikėkit, jau svyra rankos... " - guodėsi moteris. 

Laukia ekspertų išvadų

"Lietuvos draudimo" atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė aiškino, kad situacija - kiek kitokia nei piešia nukentėjusieji.

Ji pabrėžė, kad "Lietuvos draudimas" šeimai jau seniai yra išmokėjęs avansą (daugiau nei 27 tūkstančius eurų). "Likusi suma bus išmokėta tokia, kokią nurodys nepriklausomas teismo ekspertas", - kalbėjo I. Žaltauskaitė.

Į ekspertą buvo kreiptasi tada, anot atstovės, kai nepavyko rasti bendro sutarimo su nukentėjusia šeima. I. Žaltauskaitė akcentavo, kad už eksperto paslaugas sumokės bendrovė, nors dažniausia praktika yra tokia, kad šias išlaidas dalijasi abi pusės.

"Užtikriname, kad „Lietuvos draudimas“, teisingai ir sąžiningai atlygindamas žalas, remiasi įvykio vietos apžiūros duomenimis ir nepriklausomo eksperto išvada. Deja, bet gaisro sukelti nuostoliai būna vieni didžiausių, o žalos įvertinimo ir atlyginimo procesas yra sudėtingesnis, tačiau visada reaguojame operatyviai – išmokame dalį išmokų avansu, kurios gali būti skiriamos turto atstatymui, pastato remontui", - dėstė I. Žaltauskaitė.

Ji aiškino, kad iš karto po gaisro klientams siūlo profesionalias suodžių valymo ir remonto paslaugas, kurios įprastai naudojamos tvarkant gaisro pasekmes, ypač kai gaisras neišplinta, t.y. kai didžioji pastato dalis yra ne sudegusi, o aprūkusi. Šiuo atveju klientė tokių paslaugų atsisakė.

Šiuo atveju klientė buvo apdraudusi ne visą pastatą – neapdrausta 30 proc. pastato.

"Labai svarbu ir pasirinkto turto draudimo sąlygos. Šiuo atveju klientė buvo apdraudusi ne visą pastatą – neapdrausta 30 proc. pastato. Tokios nevisiško draudimo aplinkybės dažniausiai nutinka dėl dviejų priežasčių: kai draudimo sutartis yra atnaujinama kasmet, o pastato savininkas neinformuoja apie papildomai pristatytus ar pastatytus statinius; kai visas draudžiamojo pastato plotas nėra įregistruotas Registrų centre ir klientas neinformuoja apie padidintą plotą. Tokiu atveju išmoka yra mokama vertinant nevisiško apdraudimo aplinkybę. Šiai klientei buvo siūloma po pastato rekonstrukcijos apdrausti visą namą pilnu draudimu, tačiau ji atsisakė, motyvuodama tuo, kad priestatas yra neįteisintas. Apdrausti neįteisintą pastatą galima, atlikus jo būklės fotofiksaciją", - teigė draudimo bendrovės atstovė.

Anot jos, reguliuojant žalą „Lietuvos draudimas“ klientei ne vieną kartą siūlė įvairius variantus – netgi klientei nesutinkant pateikti sugadinto turto vertinimui, buvo siūloma išmoka nereikalaujant dokumentų.

"Tačiau su jokiais pasiūlymais klientė nesutiko. Apgyvendinimo vietos nuomos išlaidos buvo pasiūlytos ir išmokėtos maksimaliai tokios, kokios nurodytos draudimo sutartyje: apsidraudimo metu klientas gali pats pasirinkti šią sumą, įvertinęs, kiek jam reikės lėšų nelaimės atveju", - atkreipė dėmesį I. Žaltauskaitė.

Ji tvirtino, kad gavus eksperto išvadas žalos atlyginimas bus baigtas kaip galima greičiau.