„Nudegimai ir apsinuodijimas dūmais, smalkėmis yra dažniausios vyresnių žmonių mirties priežastys. Ne vieną jų žūčiai pasmerkia ir vadinamasis tylusis žudikas –anglies monoksidas. Deja, vyresni žmonės neretai ir patys sukelia gaisrus, gamindami maistą, nesaugiai kūrendami krosnį ar naudodami šildymo prietaisus. Daug gyvybių gaisruose nusineša ir neatsargus rūkymas“, – teigia Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė, pridurdama, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje dažniausiai gaisruose žūsta vyresnio amžiaus gyventojai.

Pasak gydytojos J. Knašienės, riziką lemia progresuojantys organizmo pokyčiai, ligos, vaistų vartojimas, nesaugi aplinka. Vyresniame amžiuje prasčiau girdima ir matoma, silpsta uoslė, sunkiau judama, atsiranda atminties sutrikimų.

Nudegimai ir apsinuodijimas dūmais, smalkėmis yra dažniausios vyresnių žmonių mirties priežastys.

„Dažniau gaisrus sukelia sergantieji Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis. Be to, vyresnius žmones neretai vargina kelios lėtinės ligos vienu metu. Jie vartoja daug vaistų, kurių sąveikos, pašaliniai reiškiniai, pavyzdžiui, sumišimas, gali sutrukdyti priimti reikiamą sprendimą gaisro atveju. Itin didelį pavojų kelia ir receptinių vaistų, ypač raminamųjų, vartojimas su alkoholiu. Tokie žmonės gaisre lėčiau reaguoja, nepajėgia laiku išeiti iš patalpos, nesugeba suvokti gaisro pavojaus“, – pabrėžia gydytoja, primindama, kad apie trečdalį visų vyresnių žmonių gyvena vieni, o apie 20 proc. jų yra ties skurdo ar žemesne nei skurdo riba.

Kad garbaus amžiaus žmonės jaustųsi saugesni, jiems būtinas artimųjų ar aplinkinių dėmesys. Reikėtų pasirūpinti, kad senoliai turėtų tinkamus akinius, klausą ir judėjimą palaikančias priemones. Turėtų namuose būti ir aiškiai pažymėtas išėjimas, o prastai girdintiems įrengta mirksinti lemputė. Silpnos sveikatos žmonės turėtų būti įsikūrę taip, kad kuo arčiau jų būtų išėjimas iš būsto. Jų namuose reikėtų įrengti dūmų ir smalkių detektorius.

Ugniagesiai gali patvirtinti, kad gamindami maistą, vyresnio amžiaus žmonės kartais apdega, neretai pamiršta ant viryklės verdančius puodus, kurie smarkiai pridega. Senjorams taip pat būtina pagalba, kad namuose, kuriuose kūrenamos krosnys, būtų laiku išvalyti dūmtraukiai. Jie dažnai visai negeba įvertinti ir netvarkingos elektros instaliacijos pavojaus.

Tiek Kauno klinikinės ligoninės gydytoja, tiek Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai pataria senyvo amžiaus žmonių namuose pagalbos telefono numerį 112 palikti gerai matomose vietose. Naudinga tų žmonių artimiesiems ar globotojams pasirūpinti įvesti ir skubios pagalbos mygtuką mobiliajame telefone, kuriuo naudojasi senyvi žmonės.