Beveik 2,5 tūkst. – tiek avarijų šiemet užfiksuota Lietuvos keliuose. Pasak „Lietuvos draudimo“, maždaug kas penkto eismo įvykio kaltininkas yra mieguistumas. Kitaip tariant, jei vairuotojai paprasčiausiai išsimiegotų, per metus būtų galima išvengti beveik 500 avarijų.

„Tikslų skaičių sudėtinga įvertinti, nes jeigu vairuotojas neprisipažįsta pats, kad užmigo ar prarado budrumą dėl mieguistumo, negalime to nustatyti. Kita vertus, matome pagal aplinkybes. Jeigu buvo važiuota autostradoje, jokių kliūčių nėra ir vairuotojas, ypač tamsiu paros metu, netyčia nuklydo į šalikelę be jokio stabdymo – galime daryti prielaidą, kad tai susiję su mieguistumu arba nekokybišku poilsiu“, – paaiškino „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Miego ekspertė sako, kad vairuoti neišsimiegojus yra tas pats, kas sėsti prie vairo išgėrus.

„Ką matome iš tyrimų – tiek pavartojus alkoholio, tiek neišsimiegojus, abi šios situacijos mūsų protinius gebėjimus ir funkcionavimą veikia labai panašiai. Apsvaigus reakcijos laikas ilgėja, nesame tokie pastabūs ir nepriimame tokių gerų sprendimų. Tą patį matome ir su miego trūkumu – jis kerta per mūsų protines savybes. Drįstu teigti, kad sėsti prie vairo stipriai neišsimiegojus yra panašu, kaip sėsti prie vairo išgėrus alkoholio“, – kalbėjo neuromokslininkė, miego ekspertė dr. Laura Bojarskaitė.

LNK stop kadras

Pasak ekspertės, jeigu žmogus per parą miega mažiau nei penkias valandas, avarijos rizika išauga net kelis kartus. Net ir viena prastai miegota naktis sulėtina reakciją ir mažina budrumą.

„Prisiminkite save, kai ima miegas. Pradedate dažniau mirksėti, žiovulys ima, prarandate koncentraciją, nebegalite susikaupti, galbūt vokai sulimpa sekundei ar kitai“, – aiškino S. Abraškevičius.

„Nemiegojus 18 val., nuo ryto ilgai nemiegojus ir sėdant prie vairo, tai prilygsta apie 0,5 promilės kraujyje. O nemiegojus 24 val., mūsų funkcionavimas prilygsta vienai promilei“, – pabrėžė dr. L. Bojarskaitė.

Blogiausia tai, kad vairuotojai savo nuovargį dažnai ignoruoja.

„Kartais atrodo – ai, nemiegojau, bet čia gi greitai, 10–15 min. Tačiau per tas 10–15 min., jeigu reakcijos greitis pailgėjęs ir nesi toks atidus, gali nutikti bet kas“, – įspėjo dr. L. Bojarskaitė.

„Būna avarijų, kuriose žmonės ir žūsta, ir susižeidžia. Įsivaizduokite, jūs važiuojate dideliu greičiu autostrada ir staiga prarandate automobilio kontrolę, įlekiate į pakelės miškus, krūmus ar kitą kliūtį. Pasekmės gali būti skaudžios“, – kalbėjo S. Abraškevičius.

LNK stop kadras

Prieš ilgas keliones rekomenduojama išmiegoti bent 6 valandas, o išvažiuoti geriausia ryte, kai esame patys žvaliausi.

„Paros metas yra labai svarbus. Naktį žmogaus organizmas sutvertas ilsėtis ir miegoti. Jeigu vairuojame tarp 00–02 val. nakties ar paryčiais – tikimybė prarasti budrumą yra daug didesnė“, – pažymėjo S. Abraškevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarbiausia – įvertinti savo savijautą ir daryti pertraukas.

„Ar merkiasi akys, ar sunkėja vokai, ar pradedame žiovauti, ar suprantame, kad nepastebėjome, kaip pravažiavome kelias sekundes – tai signalai sustoti. Geriausia vairuoti visada gerai išsimiegojus. Jei tenka vairuoti ilgiau – daryti pertraukas bent kas porą valandų. Jau geriau sustoti pakelėje ir numigti nei bandyti „praspausti““, – patarė dr. L. Bojarskaitė.

Poilsis vairuojant – kritiškai svarbus.

„Jeigu kelyje pradeda imti žiovulys ar miegas – sustokite pailsėti. Dažnas mano, kad kavos puodelis ar energetinis gėrimas padės atgauti energiją, bet tai netiesa“, – pabrėžė S. Abraškevičius.

Šiemet Lietuvos keliuose sužeista kone 2,5 tūkst. žmonių. Žuvo 99 – devyniais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.