Lėktuvo AN-2 ir dviejų juo skridusių Lietuvos pilotų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio tragedijos paslaptis dar neįminta. Skaudžių netekčių Lietuvos aviacijos pasaulyje yra buvusi ne viena. Šios nelaimės sukelia didžiulį atgarsį, tačiau aviatorių skaičius ne mažėja, o priešingai – didėja.

Aistra tik didėja

Vargiai ar kas nors imtųsi įvardyti priežastis, kurios atveda žmones į aviaciją. Vieni sako, kad jiems per mažai vietos žemėje, kiti tai aiškina potraukiu laisvės pojūčiui, patiriamu adrenalinu.

"Gal ne adrenalinas, o labiau malonumas, – pataisė Civilinės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. –  Man, tarkime, daugiau adrenalino suteikia šuolis su parašiutu. Tačiau turiu pripažinti, kad susidomėjimas aviacija didėja. Daugėja mėgėjų pilotų, o ypač – sklandytojų."

Tragiški pilotų ir jų šeimų likimai neatbaido nuo meilės dangui, skrydžiui. Sėsdamas prie automobilio vairo kiekvienas vairuotojas žino, kiek daug yra įvykusių tragiškų nelaimių kelyje, tačiau vis tiek važiuoja – tokiu palyginimu dažniausiai atsikerta pilotai, išgyvenantys kolegos netektį.

Žmogiškasis faktorius

"Viso pasaulio statistika vienareikšmiškai rodo, kad pirmiausia  yra piloto klaidos. Mėgstamas naudoti terminas – žmogiškasis faktorius, tačiau ne visai suprantama ši sąvoka. Tai gali būti ne tik piloto klaida, bet ir – orlaivio techninio aptarnavimo personalo", – dėstė A.Šumskas.

Meteorologinės prognozės neatitikimas taip pat gali būti žmogiškojo faktoriaus klaida. Blogos prognozės gali lemti ne itin malonius įvykius.

"Visur mūsų gyvenime, ne tik aviacijoje, yra žmogiškasis faktorius. Žmogus klysta, ir niekur nedingsi", – apgailestavo A.Šumskas.

Pagrindinės aviakatastrofų priežastys – pilotų klaidos – sudaro 75 proc. nelaimių, techniniai gedimai – apie 20 proc., meteorologinės sąlygos ir nepalankūs išoriniai veiksniai –  maždaug 10 proc.

Pilotas gali daug

Kodėl dominuoja pilotų klaidos? "Pats savaime pilotas nepadaro klaidos. Tam įtakos turi koks nors veiksnys, dažniausiai –  techninis gedimas, kuris kartais baigiasi katastrofa. Tiksliausia būtų įvardyti, kad lemtinga būna ne pilotavimo, o situacijos valdymo klaida", – tęsė A.Šumskas.

Civilinės aviacijos specialistas dar aiškiau problemą išdėstė futbolo terminais. Pilotai yra paskutiniai, kurie gali suvaldyti situaciją. Kai žaidžiant futbolą klaidų pridaro saugas, gynėjas – lieka tiktai vartininkas, kuris gali jų klaidas ištaisyti – sulaikyti kamuolį.

Šiame skaudžiame kontekste A.Šumskas pabrėžia vieną itin svarbų dalyką – aviakatastrofų daugiau išvengiama nei atvirkščiai.

Neišdyla iš atminties

Lėktuvų katastrofos sukrečia visus. Kiekviena netektis giliu randu įsirėžia kolegų atmintyje. A.Šumskui itin skaudžiai įsiminė radijo stoties "M-1" savininko Huberto Grušnio tragedija.

"Jis nebuvo profesionalus pilotas. Tačiau pasižymėjo išskirtinėmis charakterio savybėmis – preciziškas, atsakingas, reiklus. Jei laikydamas egzaminą surinkdavo reikiamą balų skaičių, tačiau ne į visus klausimus atsakydavo – dirbdavo prie jų papildomai. Aiškindavosi, diskutuodavo, kol iki smulkmenų išsiaiškindavo rūpimas detales", – pasakojo A.Šumskas, pažinojęs H.Grušnį asmeniškai.

Tragiškai žuvęs aviatorius Vytautas Lapėnas yra sakęs, kad katastrofa neįvyksta dėl vienos priežasties. Pasak jo, arba lakūnai būna pavargę, arba aviacinė technika tinkamai neveikia, arba avariją nulemia blogos oro sąlygos. "Šie ir kiti faktoriai susiveda į vieną tašką, tada ir gali įvykti kažkas sukrečiančio visuomenę", – "Panevėžio balsui" likus metams iki žūties kalbėjo V.Lapėnas.

Aviakatastrofų Lietuvoje statistika

2014 m.

Balandis. Iš Paluknio aerodromo pavakarę pakilęs ultralengvasis lėktuvas VL-3 nedidelio apžvalginio skrydžio atgal nebesugrįžo. Lėktuvo paieškos buvo pradėtos tą patį vakarą, bet tik kitos dienos ankstyvą rytą orlaivis buvo rastas nukritęs tarp medžių. Medikų pagalbos žmonėms jau neprireikė. Lėktuvą pilotavo bendrovės "Vilniaus baldai" vadovas Dalius Aleksandravičiaus. Kartu skrido ir jo vienuolikmetis sūnus.

D.Aleksandravičius aviacijoje nebuvo naujokas, jo skrydžių knygelėje surašyti skrydžiai sudarytų daugiau nei tūkstantį valandų, o aviacijos patirties sėmėsi nuo paauglystės, kaip ir jo sūnus, jau ragavęs savarankiškų skrydžių sklandytuvais ir kartu pasitikęs piktą lemtį. Vyras turėjo ir techniko pažymėjimą, galėjo savarankiškai ruošti lėktuvus skrydžiui.

2010 m.

Spalis. Pakilęs iš Pociūnų aerodromo žuvo Hubertas Grušnys. Jis skrido dviviečiu nuosavu lėktuvu "Diamond", kurį pats ir pilotavo. Dvimotoris lėktuvas "Diamond" užkabino mechaninio prietaiso trosą, kuris išsviedžia sklandytuvus į orą.

Krentantis trosas nurėžė lėktuvo sparną ir jis rėžėsi į žemę. Į įvykio vietą atbėgę aerodromo darbuotojai iš liepsnojančio lėktuvo ištraukė vyrą, tačiau pastarasis jau nerodė gyvybės ženklų. H.Grušnys mirė iš karto.

Jis buvo patyręs ir drausmingas pilotas, skraidęs apie 700 valandų ir turintis leidimą tarptautiniams skrydžiams.

2009 m.

Birželis. Ultralengvasis lėktuvas "Fly Synthesis Storch Duo" skraidė Mažeikių rajone. Nedideliame aukštyje atlikdamas manevrą,  lėktuvas staiga pakrypo į kairę pusę ir dideliu kampu trenkėsi į žemę. Nuo smūgio lėktuvas buvo apgadintas taip, kad jo neįmanoma suremontuoti. Per avariją žuvo lėktuvo pilotas ir kartu skridęs keleivis. Priežastys – skrisdamas žemame aukštyje dėl pilotavimo klaidos lėktuvas pateko į suktuką.

Rugpjūtis. Prie Kretingos per žemai skrisdamas eksperimentinis lėktuvas rėžėsi į elektros laidus. Jo pilotas 38 metų Gintaras Stepenius mirė pakeliui į ligoninę. Keleivis 37 metų Aleksandras Gudkovas nuvežtas į reanimaciją, dėl jo gyvybės medikai kovėsi tris paras, tačiau nesėkmingai. Priežastis – lėktuvas atsitrenkė į elektros perdavimo linijos laidus, skrisdamas nesaugiai žemame aukštyje.

Rugpjūtis. Maždaug už 5 km nuo Aleksoto aerodromo nukrito Leono Sakalausko pilotuojamas lėktuvas "Sky Arrow 650 TCN". Dar lėktuvui skrendant ore buvo matyti iš jo besiveržiantys dūmų kamuoliai. Įtariama, kad L.Sakalauskas bandė atlikti avarinį nusileidimą, tačiau jis baigėsi smūgiu į žemę.

Nukritęs lėktuvas visiškai sudegė. Beveik tuo pačiu metu pasirodę greitosios medicinos pagalbos medikai lakūnui nebegalėjo padėti – jis mirė vietoje. Kartu su juo skridęs 41-ų kaunietis Gintautas Mozginis išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Vyras patyrė sužalojimų, tačiau išgyveno.

Manoma, kad nelaimė įvyko dėl techninio gedimo. Tikėtina, kad avarijos priežastis – užsparnių gedimas, tačiau dėl gaisro sunaikintų užsparnių dalių neįmanoma to patikrinti.

2008 m.

Sausis. Rojūnų aerodrome Panevėžio rajone per aviakatastrofą žuvo akrobatinio skraidymo meistras, Europos čempionas 50 metų Vytautas Lapėnas.

Jis skrido autožyru (sraigtasparnio ir lėktuvo hibridas) ir nukrito. Sukdamasis į kairę nedideliame, apie 30 m, aukštyje, malūnsparnis pakrypo į kairę pasiekdamas 150 pokrypio kampą, po to beveik išsitiesino ir žemėdamas trenkėsi į žemę. Nuo smūgio ir dėl kilusio gaisro orlaivis buvo sunaikintas. Pilotas žuvo. Avarijos priežastis – prarastas malūnsparnio valdymas, tačiau kodėl taip nutiko – nenustatyta.

1989 m. V.Lapėnas buvo pakliuvęs į panašią aviakatastrofą. Atlikdamas akrobatines figūras su "Jak-55" netoli Vilniaus esančiame Kyviškių aerodrome, pilotas trenkėsi į medį. Lėktuvas tuomet vertėsi ir užsidegė. V.Lapėnas buvo stipriai sužalotas – neteko kairės kojos ir prarado kairės rankos pirštus.

Birželis. Lėktuvas SU-29 Rojūnų aerodrome, artėdamas prie tūpimo tako, trenkėsi į žemės paviršių ir užsidegė. Įvykio metu keleivis žuvo, pilotas buvo sužeistas. Lėktuvas sudegė. Priežastys – "piloto pasirinktas siauras artėjimo tūpti maršrutas ir per ankstyvas trečiasis posūkis. Taip pat galimas pavėluotas piloto sprendimas padidinat variklio galingumą ir bandant nutraukti nusileidimą".

Rugsėjis. Kėdainiuose, Daukšių aerodrome, nukrito dvivietis ultralengvasis lėktuvas, kurį pilotavo Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atstovybės Maskvoje vadovas Rimantas Budrevičius. Pilotui buvo 42-eji. Jis pilotavo Alytaus aeroklubui priklausantį lėktuvą "Bekas X-32".

Lėktuvas smigo į žemę ir užsiliepsnojo. Nelaimė įvyko vykstant asociacijos "Linava" uždarai kasmetei šventei – vairuotojų varžyboms, kurioje dalyvavo apie pusę tūkstančio žmonių. Šventės dalyviai nenukentėjo.

Priežastis – pilotavimo klaidos, padarytos atliekant posūkį ir skrendant neleistinai mažame aukštyje.

2007 m.

Birželis. Klaipėdos rajone Dirvupių kaime įsikūrusiame aerodrome nukrito dvivietis ultralengvasis lėktuvas "TL-2000 Sting".

Įvykio metu žuvo juo skridę 31-ų orlaivio šeimininkas klaipėdietis verslininkas Nerijus Narvilas ir lėktuvą, kaip spėjama, tąkart pilotavęs 39-erių vilnietis Andrius Sinkevičius.
Nelaimė įvyko nedideliame aukštyje, lėktuvui padarius posūkį, po kurio jis netikėtai krito žemėn. Spėjama, kad mėginant apsisukti buvo skrendama pernelyg žemai. Neatmetama prielaida, kad jo trajektoriją galėjo sutrikdyti nepalankus ir gana smarkus bei gūsingas vėjas. Smūgio būta itin smarkaus. Apdegę įgulos narių kūnai rasti už maždaug trylika metrų nuo paties lėktuvo.

Orlaivis per kilusį gaisrą visiškai sudegė. Tikėtina, kad lėktuvo valdymas buvo prarastas ir jis perėjo į suktuką dėl vėjo gūsio poveikio ir sumažėjusio greičio posūkyje.

2006 m.

Balandis. Jurbarko rajone Vajotų kaime per lėktuvo avariją žuvo du vyrai. Vienmotoriu čekų gamybos lėktuvu ZLIN-42 pilotas mėgėjas Aloyzas Šulskis tąkart skraidino aviacijos pradmenų besimokiusį savo bičiulį Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūną Jurijų Merzlikiną. Manyta, kad lėktuvo motoras nustojo veikęs, pritrūkus degalų.
Gegužė. Prienų rajone, Nešeikių kaime, nukritus savadarbiam vienviečiam eksperimentiniam ultralengvajam lėktuvėliui, žuvo juo skridęs 56-erių garsus aviakonstruktorius Algirdas Kučinskas. Čia ekspertai tragiškos skrydžio baigties priežastimi įvardijo lėktuvo gedimą. Konstatuota, kad neilgai trukusį skrydį nutraukė deformavęsis ir veikiausiai nulūžęs dešinysis orlaivio sparnas.

Gegužė. Nešeikių kaime (Prienų r.) sudužo savadarbis vienmotoris lėktuvas. Jį pilotavęs patyręs pilotas konstruktorius 57-erių Algirdas Kučinskas žuvo, nepavykus saugiai nutupdyti, kaip spėjama, ore sugedusio orlaivio. Savadarbiam orlaiviui žemėjant, deformavosi jo dešinysis sparnas. A.Kučinskas savo lėktuvui buvo panaudojęs vaikų mokymui skirto sklandytuvo "Strazdas" sparnus.

Tokių sklandytuvų gamyba buvo nutraukta daugiau nei prieš dešimtmetį, o jų sparnai buvo gaminami naudojant medinį karkasą. Medis greičiausiai buvo sudūlėjęs, todėl A.Kučinsko orlaivio sparnas neatlaikė apkrovos. Sulūžus sparnui, lėktuvas tapo nebevaldomas, ėmė suktis, o galų gale rėžėsi į žemę.

2005 m.

Rugpjūtis. Vos pakilęs virš Pociūnų aerodromo Prienų rajone žuvo pilotas akrobatas Algimantas Žeruolis. 56 metų kauniečio pilotuojamas savadarbis lėktuvas LY-XAJ nukrito maždaug iš 20-30 m aukščio ir sudužo.

Maždaug dešimties metų piloto stažą turėjęs A.Žeruolis mėgdavo akrobatinius triukus: anksčiau jis yra keletą kartų leidęsis ant važiuojančio sunkvežimio. A.Žeruolis jau buvo patyręs savadarbio lėktuvo avariją prieš šešerius metus. Išsigydęs traumas, pilotas susiremontavo, patobulino savo lėktuvą ir vėl bandė su juo pakilti. Deja, nesėkmingai.
Tiksli avarijos priežastis nenustatyta. Lėktuvo valdymas galėjo būti prarastas dėl netobulos jo aerodinaminės komponuotės.

2004 m.

Balandis. Aleksoto aerodrome įvyko sportinio lėktuvo SU-29 avarija. Per ją buvo sunkiai sužalotas lakūnas akrobatas Darius Išganaitis. Su juo skridęs 37 metų mechanikas Rolandas Žiaugrė mirė įvykio vietoje.

Kauno medicinos universiteto klinikų medikai tris dienas kovojo dėl 30-mečio piloto gyvybės. Lakūnas patyrė daug kaulų lūžių ir sunkią galvos traumą. Jam buvo atlikta sudėtinga operacija. Deja, pilotas neišgyveno.

SU-29 atliko vieną iš pilotažo figūrų ir sukosi aplink išilginę ašį, kai sutriko valdymo sistema. Tikėtina įvykio priežastis – keleivio koja įstrigo po kairiuoju posūkio vairo pedalu, o kartu užsiblokavo ir vairas akrobatinio skrydžio metu mažame aukštyje.

D.Išganaitis buvo Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės narys. Jis buvo minimas kaip vienas perspektyviausių Lietuvos akrobatinio skraidymo pilotų.

2003 m.

Kovas. Baltijos jūros bangos pasiglemžė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnio piloto – 32 metų majoro Alvido Brazlausko ir borto techniko – 40-ies metų viršilos Edmanto Vizbaro gyvybę. Trys gelbėtojai ir vienas įgulos narys buvo išgelbėti.

Tragedija įvyko per naktines pratybas. Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8T ratais trenkėsi į vandenį ir apsivertė grimzdamas į jūrą. Nuo smūgio subyrėjo sraigtasparnio mentės, atitrūko galinė korpuso dalis.

Gelbėjimo sraigtasparnis Mi-8T nukrito į jūrą ir nuskendo maždaug už 9 km nuo kranto į pietus nuo Palangos. Avarija įvyko ties Nemirsetos gyvenviete, kurioje yra dislokuotas Pirmasis paieškos ir gelbėjimo postas.

2001 m.

Rugsėjis. Netoli Paluknio aerodromo avariją patyrė lėktuvas W35A. Per avariją dviejų asmenų lėktuvo įgula žuvo. Priežastis – pilotavimo klaida.