Liepos 17 d. išplatintame įraše rašoma: „<…> Leo vakar vakare, apie 19 val., buvo užpultas kovinio šuns, be pavadžio ir antsnukio, 4 min turėjo nasruose… Kovinio šuns savininkas su šypsena visą tą laiką žiūrėjo, kol pitbulis perkąs mūsų mažiuką, ir kai pamatė kraują, paėmė savo žvėrį, ir jie pabėgo. <…>“

Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, įvykio aplinkybes aiškinasi policija. „Facebook“ įrašą jo autoriai pašalino, tačiau kopijos vis dar plinta internete. Užpuolimu kaltinamo šuns šeimininkas teigia bendradarbiaujantis su pareigūnais, niekur nebėgęs ir nesislėpęs, socialiniuose tinkluose pateikta istorija neatitinka realybės.

„Mano šuo buvo vedžiojimo aikštelėje, kai pamačiau, kad į šalia esančią aikštelę, kuri dalinasi bendra tvora su ta, kurioje bėgiojo mano šuo, nori užeiti žmonės su pudeliu, perspėjau, kad tvoros apačioje yra tarpų, pro kuriuos toks mažas šuo gali pralįsti, prisisegiau savo šunį, leidome šunims apsiuostyti pro tvorą, abu reagavo ramiai. Pudelį vedžioję žmonės įėjo į šalia esančią aikštelę ir paleido šuniuką, pamačiau, kad abu šunys vienas į kitą nekreipia dėmesio, todėl paleidau ir savąjį“, –  pasakojo Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas).

Prabėgus kelioms minutėms nutiko nelaimė, pudeliukas pralindo pro tvoros apačią ir šunys susikibo.

„Iš karto ėmiausi veiksmų ir kai tik pavyko šunis atskirti, pudeliuką atidaviau žmonėms ir paraginau kuo greičiau važiuoti pas veterinarą“, – pasakojo Tomas.

Šuns savininkas sako suprantantis, kaip skaudu netekti augintinio, tačiau internetinėje erdvėje paviešintas įvykio aprašymas ne tik neatitinka realybės, tačiau ir šmeižia. Kaip vėliau paaiškėjo, pudeliuką vedžioję asmenys nėra jo šeimininkai, Tomas daro prielaidą, kad tai galėjo paskatinti žmones iškreipti faktus.

Ž. Večiorkutės/jp.lt nuotr.

Nelaimingas atsitikimas

Gyvūnų globos organizacijos „Šuniukų fėja“ įkūrėja, šunų elgsenos specialistė Skaistė Svidraitė sako, kad žvelgiant į šio įvykio aplinkybes aiškėja, kad tai – nelaimingas atsitikimas, o ne šunų nepriežiūros ar piktnaudžiavimo atvejis.

„Šunų pjautynės įvyksta kas dieną, mažesnės ar didesnės. Dažniausiai lieka kaltas didelis šuo, tik todėl, kad didelis, o jei dar galima prikabinti kokią nors „baisią“ veislę tai būtinai yra padaroma“, – aiškino S. Svidraitė ir pridūrė, kad visuomenė labai lengvai pasiduoda tokiai emocinei manipuliacijai. Anot specialistės, didelė dalis šunų nesutaria su tos pačios lyties šunimis, nemėgsta kitų gyvūnų, tačiau tai neturi nieko bendro su agresija žmonėms.

„Šuo yra gyvūnas ir tai yra faktas, kurio reiktų nepamiršti, jei mes savo konfliktus daugiau mažiau galime išspręsti diplomatiškai, tai šunų pasaulyje konfliktai sprendžiami taip, kaip sprendžiami, ir „laimi“ tas, kuris buvo didesnis, todėl kiekvienas savininkas turi stengtis užtikrinti ne tik kitų, bet ir savo paties augintinio saugumą. Kaip taisyklė, mažų šunų savininkai galvoja, kad jų mažas, tai niekam nieko nepadarys. Gal ir nepadarys, bet padaryti jam – gali, ir tai nebūtinai bus to kito kaltė“, – dėstė šunų elgsenos specialistė ir kėlė klausimą – kodėl minėtoji šunų vedžiojimo aikštelė nėra pritaikyta ir saugi visų dydžių keturkojams.

Sulaukia nusiskundimų

Šunų vedžiojimo aikštelės tvoros apačioje esančius tarpus „užlopyti“ plytomis ir akmenimis mėgina patys šunų augintojai, deja, nesėkmingai. Anot Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos, nusiskundimų Savivaldybė sulaukia ir į juos reaguoja, o šiuo atveju aikštelės tvora – sumontuota per aukštai.

Dalius Vadluga. Ž. Večiorkutės/jp.lt nuotr.

„Panevėžio šunų vedžiojimo aikšteles valdo Savivaldybės administracija, kuri pavedusi priežiūrą vykdyti UAB „Panevėžio specialusis autotransportas“. Aikštelės tikrinamos periodiškai, kartą per mėnesį. Nusiskundimų sulaukiame, į juos reaguojame ir sprendžiame problemas. Tvora nėra skylėta, šiek tiek per aukštai sumontuotas tvoros segmentas“, – aiškino D. Vadluga.

Ar aikštelės saugumo klausimas bus sprendžiamas – lieka neaišku.