Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 3794 gaisrai, o juose žuvo 39 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 10,8 proc. mažiau, tačiau juose žuvo septyniais gyventojais, arba 17,9 proc., daugiau. Tai mažiausias keturių mėnesių gaisrų skaičius per aštuoniolika metų, pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Remiantis 2016-2020 m. gaisrų statistika, per keturis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 4565 gaisrai, kuriuose žūsta 46 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 25,9 proc. mažiau, o juose žuvusių žmonių skaičius lygus penkerių metų žuvusiųjų gaisruose vidurkiui.

Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo keturi žmonės, iš jų trys vaikai, penki gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 32 gaisruose žuvo po vieną gyventoją. Pernai per šį laikotarpį kilo penki gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus.

Miestuose žuvo dvylika žmonių (26 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 34 (74 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose. Penkiolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų šeši – Vilniaus mieste, keturi – Vilniaus rajono savivaldybėje, trys – Švenčionių rajono savivaldybėje) apskrityje, aštuoni – Utenos (iš jų šeši – Anykščių rajono savivaldybėje) apskrityje, šeši – Kauno (iš jų trys – Kaišiadorių rajono savivaldybėje) apskrityje, po tris – Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, po du – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.

PAGD pateiktais duomenimis, gaisruose žuvo 24 vyrai, septyniolika moterų, o penkių žmonių tapatybė nenustatyta, t. y. vyrų žuvo 1,4 karto daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai (nuo 59 metų iki 77 metų gaisruose žuvo aštuoniolika gyventojų).

Trylika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po septynis – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl neatsargaus rūkymo, trys – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, du – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po vieną – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų). Dar dvylikos žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 45 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 44), 267 pastatus (293), 59 transporto priemones (16), 277 gyvūnus (746).

Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 1343, t. y. 39,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1072 gaisrai, kuriuose žuvo 33 gyventojai, gaisrų skaičius čia išaugo 25,3 proc., o žuvusiųjų – 21,2 proc. Daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 118 gaisrų, arba 24,2 proc., daugiau nei pernai).

Šiemet užgesinta 815 atvirųjų teritorijų gaisrų, kurie išdegino daugiau kaip 500 ha atvirųjų teritorijų, ir šie gaisrai sudaro 24,1 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 1448 gaisrai, šiemet jų kilo 43,7 proc. mažiau. Pernai vien tik balandžio mėnesį užgesinta 815 gaisrų atvirosiose teritorijos, t. y. tiek, kiek šiemet per keturis mėnesius. Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse, nurodoma PAGD pranešime.

325 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,6 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 141 gaisras), pirtys (70), garažai (28). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 282 gaisrai, šiemet jų užgesinta 15,3 proc. daugiau. 284 karus šiemet degė transporto priemonės (8,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 206 lengvuosius automobilius. 37 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,1 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesintas 1531 gaisras (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1853 (55 proc.). Ugnis sunaikino 74 pastatus, 60 transporto priemonių, 523 gyvūnus, 1686 kv. m gyvenamojo ploto, o 3524 kv. m šio ploto buvo sugadinti.

Šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (25,2 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (16,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,1 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.). Be to, įregistruoti 68 padegimai (2,0 proc.), o 232 gaisrų (6,9 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 4193 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 4595 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 8,7 proc. mažiau.