„Šiandien mano šeimoje atsitiko baisi nelaimė! Šiąnakt sudegė mano mamos žolelių cechas! Sudegė visos žolelių atsargos, gaminiai, įgriuvo stogas… – feisbuke penktadienį rašė G. Karaliūnaitė. – Nerandu žodžių, kaip skaudu dėl jos. Beveik 20 metų juodo darbo. Žinoma, ačiū Dievui nenukentėjo žmonės. Kviečiu visus, kuriems mano mama padėjo, jei galite parašykite į jos feisbuko puslapį bent kokį paguodos žodį.“

Atlikėja teigė, kad mielai priimtų ir kitą žmonių pagalbą. Ji viliasi, kad pavyks pastatą atstatyti ir atsigauti po tokios nelaimės.

Feisbuko įrašas.

G. Karaliūnaitės mamos, žolininkės A. Karaliūnaitės feisbuko profilyje skelbiama, kad sudegė augalų perdirbimo cecho Joniškėlyje, Pasvalio rajone, gamybinės patalpos ir dalis žaliavų sandėlio.

„Labai džiaugiausi savo cechu, kuriame taip lengva buvo gaminti augalų sirupus, tyres, pakuoti rinkinius arbatoms. Dirbome tose patalpose apie 20 metų. Pastatą prikėlėme naujam gyvenimui. Iš seno, apleisto ir nutriušusio namo daugybės nuoširdžių mano pagalbininkų pastangomis jis iš tolo švietė savo nauju vyšniniu stogu ir baltomis sienomis. Dabar liko tik aprūkusios sienos“, – rašė žolininkė.

Iš gražiojo kruopščiai prižiūrėto žolelių sandėlio, kur saugojimui buvo supakuota nuo rožių žiedlapių iki eglės kankorėžių, nuo gudobelės vaisių iki smulkučių veronikos žiedelių, neliko nieko, tik pelenai.

Ji dėkojo Joniškėlio, Pasvalio, Pakruojo ir Pušaloto gaisrininkų gelbėtojų brigadoms, kurios apie keturias valandas pasikeisdamos gesino degantį pastatą ir sumaniai išgelbėjo jį nuo visiško sunaikinimo.

„Liko nepažeistos gatavų gaminių, šaldiklių, vienas žaliavų sandėlis, siuvykla. Iš gražiojo kruopščiai prižiūrėto žolelių sandėlio, kur saugojimui buvo supakuota nuo rožių žiedlapių iki eglės kankorėžių, nuo gudobelės vaisių iki smulkučių veronikos žiedelių, neliko nieko, tik pelenai… Dabar, praėjus kelioms valandoms po gaisro, širdį skauda ne dėl pastato stogo ar nugriuvusio kamino, o dėl tų taip kruopščiai po vieną žiedelį, vieną šaknelę surinktų, išdžiovintų ir žiemai užmigdytų žolynėlių, turėjusių suteikti sveikatos daugybei žmonių. Miegokit, mano žolelės“, – rašė A. Karaliūnaitė.

Feisbuko įrašas.

Portalui kauno.diena.lt A. Karaliūnaitė pasakojo, kad į šią nelaimę atsiliepė daug žmonių.

„Žmonės nenukentėjo, bet sudegė mano širdis. Sudegė būtent tas sandėlis, kur visos mano žolės. Žinote, man dabar prieš akis stovi tos žolės kaip kokie mano vaikai: kaip jos buvo meiliai surinktos, supakuotos, padėtos. Dabar toks laikas, kai jos visos buvo saugomos – dabar nieko nerinkome. Tas galas, kur džiovinome, nesudegė, dabar ten taip tuščia ir švaru, nieko nėra, nes liepsna nepraėjo į pusę pastato“, – sunkiai žodžius rinko pašnekovė. 

Asmeninio arch. nuotr.

Pasiteiravus, kokios pagalbos reikėtų iš žmonių, moteris teigė, kad dabar sunku konkrečiai įvardinti. Viskas turėtų paaiškėti pirmadienį. „Ekspertai apžiūrėjo gaisro vietą, greičiausiai gaisras kilo nuo kamino. Dabar seniūnijos pažadėjo duoti transporto, žmonių. Dabar svarbiausia sužinoti, kur galėsime išvežti degėsius, nes ten susidarė mišrios atliekos – sukrito įranga, krosnis, ir t.t. Labiausiai reikia stogo, tačiau didžiulis galvos skausmas, nes tas pastatas yra kultūros paveldo objektas. Tai labiausiai reikės pagalbos iš institucijų, nes nežinau, ką galėsiu daryti, nes reikalavimai kultūros paveldo objektams yra milžiniški. Vien projektas kiek kainuos. Didžiulės problemos ir tai labai išaugina nuostolius, nes žolytes aš susirinksiu, įrangą nusipirksiu, bet atitikti reikalavimus, tai tikrai kankynė su jais“, – ašarojo moteris, kuri dar nežino, ar nebuvo sulieti kompiuteriai.

„Nelikau visiškai be nieko, labiausiai bijojau, kad negalėsiu įvykdyti įsipareigojimų jau gaminių užsisakiusiems žmonėms, bet kol kas visko turime. Nemoku net paaiškinti, koks tas jausmas, kai tas žoles surenki ir nuglostytas padedi, tai labai skaudu. Jos tampa kaip artimas šeimos narys“, – sakė moteris. 

Pašnekovė teigė, kad greičiausiai liepsnos įsisuko naktį arba paryčiais, nes apie 6 valandą ryto ugniagesiai jau buvo nelaimės vietoje. Moteris dėkojo ne tik jiems, bet ir žmogui, kuris apie nelaimę pranešė atsakingoms tarnyboms.

„Labai esu visiems jums dėkinga. Tai labiau dvasinė, nei materialinė nelaimė“, – sakė žolininkė. 

Ji teigė, kad pastatas nebuvo draustas, nes jau anksčiau turėjo neigiamos patirties su draudimo bendrovėmis.