Kauno rajono bažnyčių padegėjas uždarytas į psichiatrijos ligoninę, tačiau maldos namų nuo liepsnų tai neapsaugo. Vakar supleškėjo Prienų rajone, Balbieriškyje, stovėjusi bažnyčia. Nedaug trūko, kad būtų užsiliepsnojęs miestelis.

Pastebėjo maitinanti mama

Į dangų kylantys liepsnų stulpai vakar paryčiui buvo matomi visame Balbieriškyje. Ugnies liežuviai kėsinosi net ir į aplinkinius pastatus, esančius už 50 m nuo pleškančių maldos namų.
Gyvenantieji šalia bažnyčios skubėjo gelbėti savo namų. Pylė ant įkaitusių sienų vandenį. Jiems padėjo ir kiti miestelio gyventojai, kartkartėmis nubraukdami ašarą ir su siaubu žiūrėdami, kaip smenga bažnyčios bokštai.

"Pagalvojau, kad lauke stipriai lyja. Garsas buvo toks kaip per krušą. Pažvelgusi pro langą pamačiau liepsnas – buvo pati gaisro pradžia. Puoliau skambinti ugniagesiams", – pasakojo pirmoji gaisrą pastebėjusi Lina Golmanienė.

Ji tuo metu atsikėlė maitinti kūdikio. Vis labiau įsisiautėjančios liepsnos moterį ne juokais išgąsdino. "Galvojau, gal rinktis daiktus ir važiuoti iš namų", – prisiminė jauna mama. Ji skambino Jiezne gyvenančiai mamai ir prašė atvykti į pagalbą. Šiai palikusi prižiūrėti 9 mėnesių kūdikį, puolė vandeniu vėsinti savo namo sienų, bėgo iki bažnyčios, klausė, kuo gali padėti.

Krito rusenantys nuodėguliai

Gyventojai guodėsi, kad ilgai užtruks, kol miestelis atsigaus nuo žmones iš lovų pakėlusio gaisro.

"Jeigu vėjo kryptis būtų buvusi kita, galėjo pusės miestelio nelikti. Baisu buvo ir dabar: iš dangaus krito didžiuliai rusenantys nuodėguliai", – rankomis bandė parodyti jų dydį į palangę atsirėmusi Ona Šašlauskienė.

Šalia bažnyčios gyvenanti moteris, kaip ir daugelis miestelio gyventojų, pakilo apie 3.30 val., kai buvo pastebėtas gaisras. Tačiau dėl patirto šoko miegas nė vieno gyventojo vakar neėmė net ir įdienojus.

Moteris gaisrą vadino neįsivaizduojama nelaime. "Kai sudegus varpinei, žemyn krito varpas, atrodė, kad sprogo bomba", – pasakojo O.Šašlauskienė.

Ji piktinosi, kad ugniagesiams gesinti įsiliepsnojusius maldos namus trukdė kažkieno aplaidumas. "Pasirodo, hidrantuose yra per mažas slėgis! Sūnus ugniagesius vedė iki upės ir rodė, kur patogiau prieiti", – kalbėjo balbieriškietė.

Tuo metu darbas virė ir prie jos, ir prie kaimynų namų. "Sienos buvo tokios karštos, kad buvo baisu, jog neužsidegtų. Pilti ant jų vandenį mums vėliau atėjo padėti ir gaisrininkai", – pasakojo O.Šašlauskienė.

Jos šeimyną pakėlė netyčia prabudęs anūkas. Užsimiegojusiam paaugliui lauke pasirodė per šviesu, todėl pažvelgė pro langą ir staigiai visus pradėjo žadinti.

Liejo ašaras

Iš kitos pusės šalia bažnyčios gyvenanti Alfonsija Kalėdienė žurnalistus pasitiko paraudusiomis akimis. Ji ne kartą susigraudino ir per pokalbį. "Šioje bažnyčioje tuokiausi. Čia ir vaikus krikštijau", – neslėpė jaudulio moteris.

Ji sakė, kad nebuvo nė vieno sekmadienio, kad būtų praleidusi pamaldas. Kartais užsukdavusi ir šiokiadieniais. "Ne tas žodis, kaip gaila bažnyčios. Košmaras. Galėjom ir mes visi supleškėti", – kalbėjo A.Kalėdienė, vis žvilgteldama bažnyčios pusėn.

Sunku patikėti, kad iš dar pernai perdažytų maldos namų liko tik nuodėgulių krūva.

"Nesuprantu, kaip gaisras galėjo kilti toje bažnyčios pusėje, kurioje nėra elektros?" – stebėjosi O.Šašlauskienė. Ugniagesiams pavyko išsaugoti tik vienos sienos dalį, kuri yra elektrifikuotoje maldos namų dalyje. Visos kitos sienos supleškėjo iki pamatų.

"Vienas Dievas težino, kas nutiko. O su juo nesusisieksim", – nedaugžodžiavo A.Kalėdienė.