Plačiau papasakojo „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.

– Kokiomis schemomis dažniausiai naudojasi sukčiai, kurie bando apgauti draudimą ir kitą vairuotoją eismo įvykio metu?

– Niekas nevyksta atsitiktiniu būdu. Sukčiai dažniausiai būna susiplanavę scenarijus, kaip jie nori veikti. Pasirenka vietą, kuri galimai galėtų būti tinkama sukčiavimui. Jie taip pat pasirenka tinkamą laiką ir atidžiai renkasi vairuotojus. Dažniausiai jiems į akis krenta mažiau patirties turintys vairuotojai, kurie dar neužtikrintai vairuoja kelyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias vietas jie pasirenka dažniausiai? Kokios vietos labiausiai vyrauja sukčiavimo schemose?

– Nelabai norėtųsi atskleisti tokių dalykų, bet iš to, ką matome, tai dažniausiai būna sankryžos, kur daromi manevrai. Tai gali būti žiedinės sankryžos, kurios dažnai būna nelengvai perprantamos pirmą kartą įvažiavus nepatyrusiam vairuotojui. Antrąją vietą užima parkavimo vietos. Buvo „Juodojo penktadienio“ išpardavimai, dabar artėja šventinis laikotarpis. Tikrai bus daug šurmulio. Sukčiai išsirenka atitinkamas vietas, kur ribotas matomumas arba neaiški pirmumo teisė. Jie tiesiog budi ir laukia tose vietose.

– Kokios indikacijos, kad vairuotojas pateko į apgaulę, kad tai nebuvo paprastas, nelaimingas atsitikimas, o išprovokuotas eismo įvykis?

– Mes tai vadiname surežisuota avarija arba surežisuotu eismo įvykiu. Greičiausiai pirma žmogaus reakcija yra stresas. Kai papuoli į eismo įvykį, visada griūna tos dienos numatyti planai. Tačiau reikėtų nusiraminti ir pabandyti atsekti įvykių seką, kas vyko iki avarijos. Galbūt vairuotojas prieš jus važiavo labai lėtai ir staiga padarė kažkokį manevrą ar stabdė. Situacijos atkūrimas jums leistų suprasti, ar čia buvo surežisuotas įvykis, ar ne. Kitas dalykas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį, yra tai, kad sukčiai visada daro psichologinį spaudimą. Jie nori sutvarkyti reikalus čia ir dabar, gauti kompensaciją už patirtą žalą grynaisiais. Jie nelinkę pildyti jokių eismo įvykių deklaracijų. Jei pamatote tokius spaudimo elementus, tai tikrai nepasiduokite. O jei kyla dar daugiau klausimų, tai kvieskite policijos pareigūnus. Jie visada padės sutvarkyti tuos dalykus.

– Kokių įrodymų griebtis ir kaip toje situacijoje įrodyti, kad tai vis dėlto yra sukčiavimas?

Jei pamatote tokius spaudimo elementus, tai tikrai nepasiduokite. O jei kyla dar daugiau klausimų, tai kvieskite policijos pareigūnus.

– Tuos dalykus aiškinasi draudimo bendrovės. Pirmas žingsnis būtų nepasiduoti spaudimui neregistruoti įvykio ir nemokėti jokių pinigų. Kai įvykis būna užregistruojamas, draudimo bendrovė aiškinasi. Mes galime matyti tam tikrą nuoseklumą. Pasitaiko sukčių, kurie toje pačioje vietoje per metus gali padaryti 20 ar 30 eismo įvykių. Atsekame seką, kad tai nėra tipinis vairuotojo elgesys.

– Ar galima išskirti automobilių markes, kurios dažniausiai dalyvauja sukčiavimo schemose?

– Iš automobilio sukčiaus neatpažinsi. Neretai sukčiai veikia ir keliese. Jie turi savo schemas. Reikia tiesiog turėti omenyje, kad tokia galimybė gali nutikti. Galvojant apie sukčiavimą, žmonės dažniausiai galvoja, kad tai nutiks kitiems, bet ne jiems. Tačiau visko gali pasitaikyti.

– Kiek tokių įvykių fiksuojama per metus? Kokias sumas bandoma gauti iš vairuotojų bei draudimo bendrovių?

– Turime duomenis nuo sausio. Mūsų duomenimis, yra fiksuota net 1,5 tūkst. tokių įvykių, kurių metu sukčiai bandė neteisėtai gauti 2,3 mln. eurų.

– Ar dažniau veikia pavieniai asmenys, ar grupuotės? Galbūt vienas stebi eismą ir kitam praneša apie situaciją?

– Sunku pasakyti. Reikėtų didesnio tyrimo. Veikia ir po vieną, veikia ir keliese. Kartais galbūt ir nesuprasi, kad papuolei į kažkokias organizuotų sukčių pinkles. Galbūt net nebendravai ar nematei to žmogaus, kuris viską eisme sudėlioja taip, kad eismo įvykis įvyktų.