Ugniagesiams gelbėtojams dažnai tenka atlikti pačius sudėtingiausius  darbus, todėl daugelis jų turi įvairias  kvalifikacijas. Vieni iš jų – aukštalipiai, atliekantys gelbėjimo darbus aukštyje ir gylyje. Jie dirba Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priešgaisrinių gelbėjimo valdybų komandose.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos trečiosios komandos pamainos vadas Arūnas Gaina ugniagesiu gelbėtoju dirba jau dvidešimt trejus metus. Pareigūnas neslepia, kad visada norėjo juo būti. Jis baigė Vilnius TECH gaisrinės saugos specialybę ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Vien studijų neužteko. Tarnyboje apstu darbų, kuriems atlikti reikia specialių įgūdžių ir žinių.

Siekti aukštalipio kvalifikacijos Arūną skatino ir jam patikėtos pamainos – vado pareigos. O kaip organizuoti pamainoje aukštalipių darbą, jei nesi vienas iš jų?! Todėl jis jau aštuoneri metai yra gelbėtojas aukštalipis.

Jo patirtis leidžia paneigti stereotipus, kad aukštalipiu gali būti tik nebijantys aukščio. „Manau, kad visi žmonės bijo aukščio, vieni – daugiau, kiti – mažiau. Ir tai nėra blogai, nes tuomet veikia savisaugos instinktas. Visos baimės yra įveikiamos, reikia turėti tik noro. Tuomet atsiranda ir ryžtas, noras tobulėti, siekti rezultatų, nuolat atnaujinti žinias. Manau, aukštalipiu gali būti kiekvienas, kuris nori tokį darbą dirbti“, – teigė A. Gaina.

Nors aukščio baimė ir įveikiama, bet tai – nėra paprasta. Būtent įveikti savo baimę, anot patyrusio gelbėtojo, ir yra sunkiausia šiame darbe.

„Gelbėjimo darbas 40 metrų aukštyje, kabant ant virvių, nėra nei patogus, nei lengvas. Tai reikalauja labai daug įgūdžių, pastangų, fizinės ištvermės ir savitvardos“,– teigė aukštalipys.

Kokie pagrindiniai aukštalipių darbo įrankiai? Daugelis sakytų – autokopėčios. Bet tai – tik viena iš gelbėjimo darbų priemonių. Pagrindinė aukštalipių naudojama speciali gelbėjimo įranga – apraišai (įrenginys, kurį jie apsirengia, ir prie kurio yra pritvirtinti specialūs diržai, mechanizmai, įranga, tvirtinimo elementai). Aukštalipiams yra būtinos dvi virvės: darbinė, ant jos gelbėtojas  kabo, ir saugos virvė. Papildomai gelbėjimo darbams naudojama įranga – tinklas, gyvūno  iškėlimui, įrenginys žmogui iškelti,  trikojis su gerve, kvėpavimo aparatas ir žarninė kvėpavimo takų apsaugos priemonė – naudojama leidžiantis į šulinį ir kt.

Aukštalipių darbas – komandinis. Prisimindamas sunkiausius gelbėjimo darbus, kuriuose jis su komanda dalyvavo, A. Gaina pasakojo: „Ankstyvą pavasarį  teko vykti į Jonavą, kur buvo gautas pranešimas apie į užtvanką įkritusį šuniuką. Užtvanka sena, sovietinės statybos, su peraukštėjimais tarp tvenkinių, kur vanduo subėga į apskritimą, per jį teka žemyn ir tada kanalais leidžiasi į kitą tvenkinį. Įsivaizduokite: žiema, ledinio vandens krioklys krenta tau ant galvos, tamsu, leidiesi žemyn šaltame vandenyje, ieškai šuniuko, pagaliau pagauni jį,  ir turi pasikelti į viršų. Tai buvo sunkus išbandymas. Kad galėtum tokį darbą atlikti, turi būti profesionalas. Mes treniruojamės įprastomis sąlygomis, o gelbėjimo darbuose yra kitaip. Kaip ir šiuo atveju.“

O štai Raseinių rajone Ariogalos seniūnijoje jiems teko ieškoti pradingusio vaiko. „Man, turinčiam vaikų, net už širdies griebia tokie darbai. Tikrini kiekvieną duobę, šulinį, kiekvieną krūmą. Ir vis tikiesi, kad dabar jau rasi.  Laimei, tą kartą viskas baigėsi laimingai – radome vaiką einantį keliu, nutolusį nuo namų per porą kilometrų. Tačiau dažniausiai aukštalipių pagalbos prireikia patenkant į butus daugiaaukščiuose, gelbėjant į šulinius ar duobes įkritusius žmones ir gyvūnus“, – pasakojo A. Gaina.

Dirbti aukštalipiams tenka, ar lyja, ar sninga, ar siaučia audra. „Žinoma, kai nepalankios sąlygos, būna sunkiau, bet mes gebame dirbti bet kokiomis sąlygomis. Juk mūsų darbas – gelbėti  gyvybę. Tokio darbo negali atidėti“, – sakė ugniagesys gelbėtojas.