Daugiau kokybiškų kelių, mažiau remontų ir kultūringų vairuotojų – Lietuvos gyventojai trūkumų keliuose mato ne vieną.

„Kelias, kad būtų geresnis, nes, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną pirma juosta yra tragiška“, – sakė vyras.

„Kad būtų atnaujinami rajonuose esantys keliai“, – pageidavo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Būna ne tiek dėl kelių, kiek dėl kitų vairuotojų, kai autostradose viršijamas greitis, ne pagal visas taisykles persirikiuojama“, – kalbėjo kita moteris.

Tačiau susisiekimo ministras, panašu, tiek problemų nemato. Jis kolegoms ir žurnalistams džiaugiasi apdovanojimu už saugų eismą, kurį Lietuva gavo dar 2022 metais.

„Tai yra svarbiausias Europos apdovanojimas saugaus eismo srityje už didžiausią per dešimt metų visoje Europos Sąjungoje padarytą pažangą“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vis dėlto ir policija pabrėžia – apdovanojimams dar ne laikas. Mat greičio viršijimas, vairavimas išgėrus ir tiesiog nesaugus elgesys kelyje vis dar išlieka esminėmis problemomis.

„Atsakomybės stoka ir gyvenimo tempo suvokimas, kad paskubėjus gali greičiau nuvažiuoti. Mokslininkai įrodė, kad tam tikri greičio pažeidimai netaupo laiko, o sąlygoja tam tikras nelaimes“, – aiškino policijos departamento viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Be greičio, didelė problema – girti vairuotojai. Vien pernai suskaičiuoti 158 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Trylikai žmonių šios nelaimės buvo mirtinos.

Keturios ministerijos ir septynios institucijos pasirašė valstybinę saugaus eismo programą. Ji numato, kad jau po šešerių metų žuvusiųjų keliuose sumažės perpus, o 2050 metais Lietuvos keliuose nežus niekas.

„Pirmas dalykas – taisyklių laikymasis, greitis, greitis, tas pats greitis. Man sunku suvokti, kaip pačiam vairuojančiam, kaip pačiam vežiojančiam savo šeimą, mažamečius vaikus, įmanoma važiuoti neprisisegus diržų“, – stebėjosi M. Skuodis.

Policija jau kuria planus, kaip auklės vairuotojus. Tenka nusiteikti, kad keliuose patrulių bei greičio matuoklių sutiksime dažniau. Šie tikrins saugos diržus, stebės, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliuoju telefonu. Ir ypač daug dėmesio skirs blaivumo patikrai.

„Dažniau taikysime tas pačias priemones, jas daugiau keisime geografiškai. Priemonės paskirtis yra įtikinti asmenį, kuris sėda prie automobilio vairo būdamas neblaivus, kad blaivumas gali būti patikrintas bet kur ir bet kada“, – tikino V. Grašys.

Tačiau patys vairuotojai dažniau gatvėse sutikti policijos pareigūnų nepageidauja.

„Ir taip jų per daug. Pas mus žmonės kultūringai važiuoja“, – sakė vyras.

„Tas baudimas toks, koks yra dabar, yra užtektinas. Visada bus tie, kas važinėja, ko nesugaudo“, – teigė moteris.

„Patruliavimo užtenka per akis. Kamerų pridėta daugiau negu reikia“, – kalbėjo kitas vyras.

„Tai geriau reikia šviesti žmones, kad jie būtų sąmoningesni“, – siūlė dar vienas pašnekovas.

Geriau reikia šviesti žmones, kad jie būtų sąmoningesni.

Vis dėlto policija tikina, kad vien švietimas žūčių keliuose nesumažins – reikia baudų.

„Įrangos, kuri fiksuoja greitį, daugėja. Vietų, atkarpų, kuriose fiksuojamas greitis, daugėja. Nors vairuotojo ausis informacija apie įrangos plėtrą pasiekia, tačiau smegenis pasiekia administracinės atsakomybės taikymas“, – sakė V. Grašys.

Baudoms nesipriešina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Mat padarinių šalinimas jau po avarijos, esą, brangiau kainuoja tiek finansiškai, tiek ir psichologiškai.

„Mums kaip tarnybai ir mūsų tarnybos pareigūnams, tai skaudžiausi įvykiai yra tie, kur yra žmonių aukos, sužeisti žmonės, ypatingai mažamečiai vaikai“, – teigė PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Tiesa, dėl prastų kelių besiskundžiantiems vairuotojams žadama, kad ir pačių kelių kokybė gerės.

„Diegiame eismo saugos priemones, apsaugines priemones nuo gyvūnų patekimo į kelius bei šiuos keliuose, ypatingai pavojinguose ruožuose, atliekame analizę, vertinimą, asfalto dangos atnaujinimus“, – kalbėjo „Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

M. Skuodis įsitikinęs, kad kelių tvarkymui nesutrukdys net ir tai, kad didžioji dalis biudžeto pinigų dabar keliauja ne infrastruktūrai, o gynybai.

Lietuvos policijos duomenimis, 2023 metais Lietuvos keliuose žuvo 160 asmenų.