Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje dėl partizano žūties kaltinimai genocidu pateikti pirmajam Lietuvos vidaus reikalų ministrui po nepriklausomybės atkūrimo, buvusiam KGB darbuotojui Marijonui Misiukoniui.

Panevėžio apygardos prokuratūra siekia, kad buvęs KGB darbuotojas M.Misiukonis būtų pripažintas kaltu dėl genocido, nes yra susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūtimi. Prokuroras prašo įkalinti M.Misiukonį šešerius su puse metų.

Panevėžio apygardos teismas pernai A.Misiukonį išteisino, konstatavęs, kad partizano žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už nusikaltimą, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis. Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M. Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.

Teismo posėdyje M.Misiukonio advokatas pateikė M.Romerio universiteto specialisto konsultacinę išvadą apie kratos atlikimą sovietmečio baudžiamajame procese.

M.Misiukonis argumentavo, kad kratos negalima tapatinti su karine operacija. Tačiau prokuroras Rimvydas Valentukevičius su tuo nesutiko, sakydamas, kad „krata buvo prisidengta KGB atliekant iš esmės organizuotą karinio pobūdžio operaciją, buvo vykdytas aktyvus ginkluotas puolimas sodybos, kur slėpėsi A.Kraujelis“. Prokurorui pritarė ir žuvusio partizano sesuo Janina Šyvokienė, kuri byloje pripažinta nukentėjusiąja.

M.Misiukonio bylą Apeliacinis teismas ketino nagrinėti vasario 25 dieną, tačiau tada teisėjas Kęstutis Jucys jo paties prašymu nušalintas nuo bylos.

„Dėl žmogiškojo faktoriaus negaliu teisti žmogaus, kuris man padarė tik gera“, - tada sakė teisėjas K.Jucys. Jis sakė, kad sovietmečiu dirbo tardytoju, asmeniškai M.Misiukonio nepažinojo, bet girdėjo, kad jis yra „profesionalus, atsakingas pareigūnas“.

Nusišalinus šiam teisėjui, į kolegiją buvo paskirtas kitas teisėjas.

M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.

Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Pernai kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.

Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.

2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra paskelbęs, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kraujelis būtų žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.

M.Misiukonis savo kaltę kategoriškai neigia.