Lietuvai neišduos

Tai buvo vadinama istoriniu nuosprendžiu. Ir nors absoliuti dauguma nuteisti už akių, buvo manoma, kad jiems bus pavojinga keliauti po Europą, nes veiks Europos arešto orderis. Bet Graikijos aukščiausiasis teismas karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui byloje nuteistą ukrainietį paleido, o Vytautui Landsbergiui liko neatsakytų klausimų.

„Ar Rusijos pusė dalyvavo, ar ne? Ar Graikijos institucijos gavo kokių nors signalų ir pageidavimų iš Rusijos?“ – kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis.

Ukrainos piliečio A. Radkevičiaus advokatas sakė: priežastys procedūrinės. Iš pradžių buvo nuspręsta A. Radkevičių Lietuvai išduoti.

„Pirmame etape, kai jį sulaikė, buvo prokuroras, pas kurį A. Radkevičius atėjo pats. Beveik nebuvo vertėjo, ir prokuroras nesuprato, kas ir kaip, ir nusprendė išduoti. Jis turėjo teisę skųsti, jis pateikė apeliaciją“, – sakė A. Radkevičiaus advokatas Dimitrios Dimitriadis.

Kai LNK žinios kalbėjo su advokatu, jis sakė, kad A. Radkevičius jau, ko gero, pakeliui į Ukrainą.

„Jausmas nekoks“, – pripažino Seimo narys Audronius Ažubalis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaip elgsis Ukraina?

Čia nėra nei brolio, nei sesers, čia tiesiog yra paprastas dalykas – nusikaltimas, įvykdytas prieš Lietuvos tautą.

Dauguma Sausio 13-osios bylos nuteistųjų slapstosi Rusijoje ar Baltarusijoje. O kaip elgsis Lietuvos draugė Ukraina? Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Kijeve tai aptarė su Ukrainos premjeru.

„Dėl paties sprendimo aš apgailestauju. Šitas klausimas buvo iškeltas. Tiek galėčiau pakomentuoti“, – teigė I. Šimonytė.

Buvęs  užsienio reikalų ministras, Seimo narys A. Ažubalis įsitikinęs: Lietuva turi A. Radkevičiaus reikalauti.

„Čia nėra nei brolio, nei sesers, čia tiesiog yra paprastas dalykas – nusikaltimas, įvykdytas prieš Lietuvos tautą, prieš Lietuvos žmones, prieš Lietuvos valstybę“, – šnekėjo A. Ažubalis.

Dabartinis užsienio reikalų ministras A. Radkevičiaus situacijos LNK žinioms nekomentavo, o Teisingumo ministerija sakė: dar reikia įsigilinti į Graikijos teismo motyvus.

„Viena iš alternatyvų – pareikšti protestą Graikijai, kita alternatyva yra inicijuoti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Lygiai taip pat yra alternatyva, žinant, kad jis yra Ukrainos pilietis, kreiptis į Ukrainą dėl nuosprendžio vykdymo, kad Ukraina vykdytų šitą nuosprendį“, – komentavo teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.

Scanpix nuotr.

„Šiaip yra bendra, neraminanti tendencija: tai nėra pirmas žmogus, taip neišduotas arba paleistas, radus kokių nors kliūčių. Aišku, čia gali būti ir politinės kliūtys, nes čia mes turime Ukrainą, bet ir Rusija yra dažnai įsipainiojusi šioje byloje“, – tvirtino VDU teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Ne pirmas atvejis

2011 metais, pagal Europos arešto orderį, Austrijoje buvo sulaikytas „Alfa“ būrio vadas Michailas Golovatovas, bet, nepraėjus nė parai, paleistas – irgi neva dėl procedūrinių priežasčių. A. Ažubalis tada buvo ministras.

„Neva įvyko vertimo klaida, ir ten buvo neuždėtas kažkoks ženklas ant pavardės“, – pasakojo A. Ažubalis.

Jis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laikus, bet jis nieko nenužudė, žmonių neniekino, kaip rašoma teismo nuosprendyje. Jis tiesiog ten buvo.

Lietuvoje kilo pasipiktinimas. Prie Austrijos ambasados vyko protestai. Konservatoriai ambasadoriui nešė knygą apie Sausio 13-ąją ir rašė laišką. Dabar prie Graikijos ambasados ramu. M. Golovatovas buvo vienas vadų, o A. Radkevičius buvo vienas vykdytojų – vairavo vieną tankų prie Spaudos rūmų. Kad vaidmuo nebuvo reikšmingas, tikino ir A. Radkevičiaus šeima.

„Jis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laikus, bet jis nieko nenužudė, žmonių neniekino, kaip rašoma teismo nuosprendyje. Jis tiesiog ten buvo“, – tikino A. Radkevičiaus dukra Mariia Hodovaniuk.

Dar iki Graikijos teismo sprendimo Ukrainos žmogaus teisių aktyvistai sakė, jog sieks, kad jis Lietuvai nebūtų išduotas. Ukrainoje A. Radkevičius laikomas patriotu, kovojo Donbase.

„Jo atsakomybė tik tokia, kad Sovietų armijos gretose. 100 proc., kad ši byla Europos Žmogaus Teisių Teisme būtų pralaimėta. Stengiamės neleisti jo ekstradicijos Lietuvai“, – sakė Ukrainos Helsinkio žmogaus teisių sąjungos vykdomasis direktorius Oleksandras Pavličenko.

Ukrainiečiui Lietuva už akių skyrė ketverius metus nelaisvės.

„Toks atsakymas, manau, yra visiškai išplaunantis esmę, nes jeigu teismas nuteisė, jis yra nusikaltęs“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį atspalvį, nes ministras G. Landsbergis ją yra pavadinęs „Lietuvos Niurnbergo“ atveju.

„Dabar labai gali būti, kad nedraugiškos jėgos ir šalys mėgins padaryti kokį nors nesusipratimą tarp Lietuvos ir Ukrainos, kad viskas persikeltų kitur“, – svarstė V. Landsbergis.

Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvę sovietų kariai ir karininkai, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo ketverių iki keturiolikos metų, bet realiai nubausti tik du – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. O tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas byloje net nefigūravo.