Apygardos teismai netenkino Rolando Svirbutavičiaus (buvusios Bružaitės, dabar - Svirbutavičienės vyro), Vladislovo Zinevičiaus ir Rolando Palukaičio prašymų sušvelninti jiems paskirtas bausmes parenkant kitos rūšies bausmę. Antradienį teismas atmetė analogišką du savo vaikus nužudžiusios Almos Svirbutavičienės skundą.

Nuteistieji, skunduose prašydami palengvinti jų teisinę padėtį - skirti terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę - Lietuvos apeliacinio teismo prašė atsižvelgti į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendime, priimtame byloje „Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą“, pateiktus išaiškinimus. Nuteistieji nurodė, kad, neatsižvelgus į jų prašymus, bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

„Skundai atmetami, nes Lietuvos įstatymuose nenumatyta galimybė pakeisti asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, paskirtos bausmės, - teigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai. - Klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta tokių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Vien tik EŽTT sprendimo nepakanka švelninti nuteistiesiems skirtų bausmių.

ELTA jau skelbė, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms sušvelninti nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę. Taip tikimasi užkirsti kelią beveik dvidešimčiai bylų prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Vyriausybei Baudžiamojo kodekso pataisas pristatė primindamas, kad Lietuva neturi veiksmingos priemonės nuteistiesiems iki gyvos galvos kreiptis dėl ankstesnio paleidimo. „Mūsų laukia dar 18 bylų, tačiau EŽTT nesvarsto jų, nes laukia mūsų sprendimo“, - sakė ministras.

E. Jankevičiui įvardijus sąlygas, kurias turi įgyvendinti nuteistieji iki gyvos galvos, norėdami išeiti į laisvę anksčiau, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasiteiravo, kiek realu, kad nuteistieji jas įgyvendins. „Įvykdyti visas prievoles būtų sudėtinga. Pravieniškių pataisos namų vadovas teigiamai galėtų už 2 asmenis iš 93 laiduoti“, - paaiškino teisingumo ministras.

Teisingumo ministerijos Vyriausybei pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos dėl nuteistųjų iki gyvos galvos bausmės švelninimo, pasak teisingumo ministro E. Jankevičiaus, yra ypač griežtos. Pasak ministro, nuteistasis turės atitikti labai daug kriterijų, į kuriuos įeis jo charakteristika bausmės atlikimo metu, jis turės prisipažinti, kad yra kaltas dėl savo nusikaltimo bei atlyginti jam paskirtą nusikaltimo žalą.

Prieš posėdį E. Jankevičius Eltai teigė, kad pataisos yra pakankamai griežtos. „Teismas atsižvelgs į daug svarbių veiksnių, vienas jų - nuteistasis turi būti gerai apibūdinamas, bus atliktas išsamus jo tyrimas, pradedant psichologiniais tyrimais. Antra, jis turės atlyginti žalą - arba visą, arba pusę, jei jis įrodys, kad išėjęs į laisvę jis sugebės atlyginti likusią pusę žalos. Reikia pažymėti, kad jiems yra priteisiami ypač dideli žalos atlyginimai nukentėjusiesiems ir nuteistasis jas turės atlyginti. Jie turės prisipažinti padarę tas nusikalstamas veikas, nes daugelis jų dabar neprisipažįsta ir sako, kad yra nekalti. Tai jų subkultūros klausimas“, - Eltai sakė E. Jankevičius.

Pasak ministro, jeigu vis dėlto Apygardos teismas su trijų teisėjų kolegija tenkins nuteistojo prašymą, jis iš karto po dvidešimties metų bausmės atlikimo nebus paleistas į laisvę. Mažiausiai penkerius metus jis dar turės atlikti laisvės atėmimo bausmę.

„Tai būtų dvipakopė bausmės švelninimo sistema, jiems tuomet būtų skirtas terminuotas nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo terminas. Ir tik atbuvęs ją, jis galėtų išeiti į laisvę“, - teigė teisingumo ministras.

Teisingumo ministras sako, kad dėl šio įstatymo pataisų grėsmės visuomenei jokios nėra, nes bus patenkinti tik labai mažos dalies nuteistųjų prašymai.