Pasak STT, P. Mierkys buvo kasacine tvarka apskundęs Utenos apylinkės ir Panevėžio apygardos teismų paskirtą baudą, tačiau Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad bauda skirta pagrįstai.

Teismas nusprendė, kad byloje patikimai nustatyta, jog nuteistasis davė kyšį valstybės tarnautojai už dokumentų, susijusių su valstybinės žemės laikinu naudojimu ir nuoma, tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismai šioje byloje taip pat nuteisė ir NŽT Zarasų skyriaus vyresniąją specialistę Giedrė Papievytę bei ūkininką Henriką Černiauską. Jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundė ir jų atžvilgiu priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo pernai.

G. Papievytei dėl kyšininkavimo buvo skirta 17,5 tūkst. eurų bauda, iš jos taip pat konfiskuoti beveik 3,8 tūkstančio eurų, kuriuos ji gavo kaip kyšius.

H. Černiauskas byloje pripažino savo kaltę ir gailėjosi, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą buvo atleistas. Teismo sprendimu jam buvo pavesta sumokėti 750 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio STT pareigūnai nustatė, kad kai kurie ūkininkai davė žemėtvarkininkei kyšius už gerų santykių palaikymą, kiti sulaukė nedviprasmiškų užuominų, kad "neduoda žemių už dyką", kad reikia "sumokėti 30 procentų nuo gaunamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros".

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad G. Papievytė, vykdydama savo pareigas ir tvarkydama dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos, reikalavo kyšių ir priėmė kyšius - 3776 eurus - iš penkių ūkininkų.

Zarasų žemėtvarkininkę jau ikiteisminio tyrimo metu Nacionalinė žemės tarnyba atleido iš užimamų pareigų.