Kaip teigiama prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešime, vykdydama bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras 2017 metų rudenį R. Trimailienė pareikalavo 14 tūkst. eurų kyšio iš bendrovės vadovo V. Ž. Pastarajam buvo žadama, kad dalis gautų pinigų bus panaudoti darant poveikį teisėjams, nuslepiant nuo kreditorių tikrąjį V. Ž. turimo turto dydį, bus duodami neteisėti patarimai dėl fiktyvių civilinių sandorių bankroto proceso, paspartintas bankroto užbaigimas.

Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2021 metų pavasarį pripažino bankroto administratorę kalta dėl dokumentų klastojimo ir skyrė jai 4 tūkst. eurų baudą.

Bylai pasiekus Lietuvos apeliacinį teismą, ji buvo pripažinta kalta skiriant didesnę – 34 tūkst. 800 eurų baudą, jai buvo uždrausta trejus metus vykdyti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliacine tvarka apskundęs nuosprendį prašė teismo griežtesnės bausmės – penkerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bei galimybės pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas rudenį prašymą iš dalies patenkino, tačiau atmetė dalį dėl laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistosios kasacinį skundą, nusprendė jį atmesti ir paliko nuteistajai skirtą 34 tūkst. 800 eurų dydžio baudą ir draudimą trejus metus verstis su nemokumo proceso administravimu siejama veikla, taip pat pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą 520 tūkst. 360 eurų, 19 tūkst. 308 dolerių bei 17 tūkst. 690 svarų sterlingų.

Konfiskuotais pinigais bus papildomas valstybės biudžetas.

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.