Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.

Generalinės prokuratūros skundas, kuriuo siekta nubausti buvusį politiką, atmestas.

Po Apeliacinio teismo verdikto išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

Prokuratūra kaltino V.Muntianą 2007 metų birželį-gruodį organizavus valstybės tarnautojo - tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo.

Prokuratūra siekė panaikinti V.Muntiano išteisinimą, pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, manydama, kad jam turėtų būti skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams.

2011 metų liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V.Muntianas buvo visiškai išteisintas.

Kaltintojai teigė, kad būdamas Seimo pirmininku V.Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.

V.Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.

"Aš atsistatydinau tikėdamasis, kad viskas išaiškės. Deja, tai užtruko daugiau nei penkerius metus. Nėra kur grįžti - politikos nebeliko. Aš įsivaizdavau, ten kur aš ėjau, galvojau apie dorą politiką, dabar doros politikos nebeliko. Šiandien matau situaciją Lietuvoje, kad dori politikai nereikalingi", - žurnalistams sakė V.Muntianas.

Jis mano, kad padarė klaidą eidamas į Seimo pirmininkus, kai jo partija teturėjo 11 mandatų Seime.

"Dabar aš nesiryžčiau to daryti, buvau naivus", - prisipažino buvęs politikas.

Kauno teismas V.Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip manoma, valdininkas gavo kaip kyšį. Jam nepalankų nuosprendį V.Vizbaras apskundė Apeliaciniam teismui ir prašė išteisinimo, tačiau jo skundas buvo atmestas.

Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla. V.Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu, verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė - didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, buvęs Kauno vicemeras Adolfas Antanas Balutis - pagalba duodant kyšį.

Dvejiem metams lygtinai nuteista B.Jablonskienė Apeliacinio teismo prašė panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, esą teismas buvo šališkas, nevertino jai palankių įrodymų. A.Balutis teismo prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis teismui priminė, kad daug metų buvo Kauno miesto tarybos nariu, dalyvavo jos veikloje ir buvo "teigiama asmenybė". Teismas netenkino ir šių skundų.

Apeliacinis procesas šioje byloje užtruko dvejus metus - byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti 2012 metų vasarį, tada nutarta atlikti įrodymų tyrimą.

V.Muntianas tebedirba bendrovėje ''Agrochema'', eina bendrųjų reikalų ir kredito valdymo direktoriaus pareigas.

Po 2008 metų spalį vykusių rinkimų V.Muntianas į parlamentą nebuvo išrinktas.