Panevėžio apygardos prokuratūra antradienį apskundė išteisinamąjį nuosprendį pirmajam Lietuvos vidaus reikalų ministrui po nepriklausomybės atkūrimo Marijonui Misiukoniui.

Prokuratūra siekia, kad buvęs KGB darbuotojas M.Misiukonis būtų pripažintas kaltu dėl genocido, nes yra susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūtimi.

„Mes manome, kad teismas padarė procesines klaidas. Teismo išvada skiriasi nuo pateiktos medžiagos“, - BNS sakė valstybės kaltintojas Ričardas Juozainis. Jo žiniomis, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio teikia ir nukentėjusioji byloje.

Pasak prokuroro R.Juozainio, apeliaciniame skunde prašoma įkalinti M.Misiukonį šešeriems su puse metų, pripažįstant kaltu dėl genocido. To paties prokuroras prašė ir per baigiamąsias kalbas rugsėjį.

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamos partizano A.Kraujelio žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis. Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M.Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.

M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.

Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Šiemet kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.

Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.

2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šį mėnesį paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kaujelis būtų žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.