Byla, kurioje siekiama nuteisti V. Matuzą, susijusi su galbūt neskaidriu biokuro viešųjų pirkimų organizavimu.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Lietuvoje laisvės atėmimo bausmės kaltinamiesiems neretai atidedamas, dažniausiai tai taikoma neteistiems asmenims. V. Matuzas prieš kelerius metų buvo teisiamas, tačiau buvo išteisintas.

„Atidėjimas galimas, jei bausmė neviršija ketverių metų. Taip numatyta įstatyme“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Rimkus.

V. Matuzą taip pat prašoma pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo veikiant organizuotoje grupėje ir kyšininkavimo.

Be laisvės atėmimo bausmės V. Matuzui siūloma skirti ir 37,6 tūkst. eurų baudą.

Laisvės atėmimo bausmę siūloma skirti ir V. Matuzo sutuoktinei Danutei Matuzienei. Prokuroras ją siūlo pripažinti kalta dėl pasikėsinimo sukčiauti, dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje.

Už visus nusikaltimus D. Matuzienei siūloma skirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šias bausmes valstybės kaltintojas balandžio pradžioje pasiūlė bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

Neskaidrūs biokuro pirkimai, V. Matuzo medžioklė

2015 metų gruodį bylą perduodant teismui Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė, kad Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai duomenų, jog piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant, organizuota grupė siekė „Žilvyčių kooperatinės bendrovės“ naudai užvaldyti didelės – ne mažiau kaip apie 243 tūkst. eurų vertės – bendrovės „Panevėžio energija“ turto.

Kadangi „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ neturėjo tinkamos kokybės biokuro ir galimybių tiekti tokį biokurą bendrovei „Panevėžio energija“, surasta Estijoje registruota akcinė bendrovė, kuri galėtų dalyvauti bendrovės „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų konkurse ir atitiktų tiekėjui keliamus reikalavimus. Manoma, kad šiai bendrovei garantuota sėkmė viešųjų pirkimų konkurse, jeigu tik ji sutiks dalyvauti veikloje su „Žilvyčių kooperatinės bendrove“.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad minėtai Estijos bendrovei galbūt iš anksto buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti biokuro viešąjį pirkimo konkursą ne mažiau kaip 5 proc. didesne kaina nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) kas mėnesį nustatoma vidutinė Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kaina.

Įtariama, kad lėšas – skirtumą tarp VKEKK kas mėnesį nustatomos vidutinės Lietuvoje supirkto biokuro žaliavos kainos ir organizuotos grupės pakeltos kainos (ne mažiau kaip 5 procentais) apgaule turėjo gauti „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ neva už transportavimo išlaidas. Tačiau iš tikrųjų transportavimo paslaugas pagal išankstinį susitarimą turėjo suteikti Estijos bendrovė, atsilygindama už tai, kad laimėjo viešųjų pirkimų konkursą.

Nusikalstamos veikos nepavyko baigti, nes STT apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo bendrovę „Panevėžio energija“, ji nutraukė biokuro pirkimo-pardavimo sutartį.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigia surinkę pakankamai duomenų, kad „Panevėžio energijoje“ neskaidrūs galėjo būti viešieji pirkimai, kurių vertė beveik 155 tūkst. eurų.

Įtariama, kad šie pirkimai buvo suorganizuoti taip, kad juos laimėtų „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“. Be to, pareigūnų duomenimis, buvusiam Seimo nariui V. Matuzui galėjo būti duotas ne mažiau kaip 388 eurų vertės kyšis – sumokant už jo medžiokles profesionalios medžioklės plotuose Pašilių miške. Gali būti, kad taip atsilyginta už jo, kaip Seimo nario bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, palaikymą svarstant Generalinei urėdijai svarbaus įstatymo projektą Seime.

Teisiamas ir buvęs „Panevėžio energijos“ vadovas

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti ir buvusiam „Panevėžio energijos“ vadovui Vytautui Šidlauskui, buvusiam šios įmonės darbuotojui Stanislovui Raipui, „Žilvyčių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkui Gintarui Žilėnui ir juridiniam asmeniui – „Žilvyčių kooperatinei bendrovei“.

Prokuroras prašė V. Šidlauską pripažinti kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje, taip pat dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje ir dokumentų klastojimo.

Kaltintojo manymu, kaip ir V. Matuzas V. Šidlauskas turi kalėti penkerius metus, jam taip pat turi būti skirta 33,8 tūkst. eurų bauda.

S. Raipą prašoma pripažinti kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje, taip pat dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje. Jam siūloma bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, vykdymą atidedant trejiems metams, ir 18,8 tūkst. eurų bauda.

G. Žilėną prašoma pripažinti kaltu dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje grupėje ir skirti 20,7 tūkst. eurų baudą. Kadangi šis kaltinamasis tyrimo metu buvo sulaikytas apie mėnesį, prokuroro vertinimu, dėl sulaikymo bausmė turi būti sumažinta.

Juridinį asmenį – „Žilvyčių kooperatinę bendrovę“ – prokuroras prašo pripažinti kalta dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje ir padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi veikiant organizuotoje.

Prokuroras M. Rimkus siūlo juridinį asmenį likviduoti.

Pasisakius kaltintojui, toliau byloje pasisakys advokatai.

V. Matuzas vienoje byloje buvo išteisintas

2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje teistiems buvusiam Seimo nariui V. Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui.

LAT konstatavo, kad V. Matuzą ir A. Romanovskį išteisinęs Vilniaus apygardos teismas įstatymų nepažeidė.

Vilniaus apygardos teismas V. Matuzą išteisino byloje dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo Seimo nario padėtimi.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad tuometinis parlamentaras faktiškai vadovavo labdaros ir paramos fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė V. Matuzo paramos Seime.