Apie dėl įvykio pradėtą tyrimą plačiau pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Tikriausiai tų konkrečių žinių turime nedaug. Žinome, kad grupė galimai nukentėjusių kreipėsi į teisėsaugą su žinia apie tai, kad jie buvo pakankamai ilgą laiką seksualiai išnaudojami Raudonojo kryžiaus psichologo. Vėliau tas žmogus iš Raudonojo kryžiaus perėjo į pasienio tarnybą“, – pasakojo K. Mišinienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ji negalėjo atsakyti, kodėl nusikaltimo nematė kiti valstybės pareigūnai.

„Čia yra klausimai, kurių mes visi savęs klausiame. Jei turėtume atsakymus, mums visiems būtų lengviau. Dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, manau, mes nesileisime į kažkokias spekuliacijas. Mūsų žiniomis, tai vyko pakankamai ilgą laiką. Seksualinė prievarta, net ir trumpai trunkanti, yra labai žlugdantis momentas. Ikiteisminis tyrimas, mūsų žiniomis, pradėtas balandžio pradžioje. Kalbame apie šiais metais vykusius įvykius“, – sakė pašnekovė.

Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime.

K. Mišinienė tikino, kad anksčiau signalų apie seksualinę prievartą nelegalių migrantų stovyklose nebuvo gauta.

„Žinoma, paklausus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ar to paties Raudonojo kryžiaus, jie aiškina, kad nežinojo, nematė, negirdėjo ir tas žmogus nebedirba. Aš pati, 22 metus dirbanti pagalbos teikimo lauke, nesu girdėjusi, kad psichologas, kuris be jokios užkardos prieina prie pažeidžiamųjų grupių, būtų kaltinamas tokiu išnaudojimu. Manau, tai yra labai rimtas signalas visiems pergalvoti, kas vyksta uždarose institucijose. Mums atrodo, kad situacija gerėja, mes tik gauname žinutes, kad migrantų centruose gyvenimas gerėja, kad jų mažėja, ir staiga – ikiteisminis tyrimas su tokiais baisiais kaltinimais. Manau, čia mums yra postūmis pagalvoti, kokiais būdais asmenys, kurie dėl įvairiausių priežasčių atsiduria uždarose institucijose, galėtų paprašyti pagalvos ar pasitraukti iš jiems grėsmingos situacijos. Manau, tai yra svarbu“, – teigė K. Mišinienė.

„Norėčiau kartu pakviesti ir humanitarines organizacijas, teikiančias pagalbą pažeidžiamoms grupėms, pagalvoti apie saugiklius, kokius mes galėtume įsukti, kad išvengtume tokių situacijų. Nejaugi niekas netikrina psichologų darbo turinio? Gal palikti vieni jie laisvai juda po teritoriją? Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime“, – tęsė  Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė.

Prievarta esą buvo naudojama ilgą laiką, ji buvo taikoma tiek psichologo kabinete, tiek ir nelegalių migrantų gyvenamose patalpose. Migrantai kreiptis pagalbos bijojo, mat manė, kad nuo psichologo priklauso jų likimas.

„Mes kalbame apie uždarą instituciją. Dažnam mūsų sunku suvokti uždaros institucijos gyvenimą, kai kažkas, turintis galią, tvarko tavo gyvenimą, riboja tavo judėjimą, bet kokį tavo kontaktą su išoriniu pasauliu. Jie nežino savo ateities, ypač migrantai, kurie beveik metus uždaryti tokiuose centruose. Jie nežino, kas jų laukia. Dažniausias jų pirmas klausimas: kas bus su manimi?“ – kalbėjo K. Mišinienė.