Kaip trečiadienį pranešė tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, per 2016 metus įvairias konsultacijas teikusios Panevėžio įmonės tuometis direktorius, galimai siekęs sumažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM), pirko ir į bendrovės sąnaudas įtraukė įvairias su verslo vykdymu nesusijusias paslaugas ir prekes, kurių vertė – beveik 69 tūkst. eurų.

Įtariama, kad siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterija ir tokiu būdu nuslėpta daugiau kaip 9 tūkst. eurų mokesčių.

2017 metais pasikeitus įmonės direktoriams, kaip įtariama, ir toliau buvo siekiama nuslėpti mokėtiną PVM. Įtariama, kad naujoji bendrovės vadovė iššvaistė per 58 tūkst. eurų įmonės pinigų.

Už šią sumą buvo įsigyta įvairių prekių, kurios, kaip manoma, nebuvo panaudotos bendrovės pajamoms uždirbti. Pareigūnai įtaria, kad į valstybės biudžetą buvo nesumokėta per 7,5 tūkst. eurų mokesčių.

Abu direktoriai yra kaltinami apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Surašęs kaltinamąjį aktą, jis bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Mokesčių vengimas pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas griežčiausiai baudžiamas iki ketverių metų nelaisvės.