Tai teismas nusprendė per posėdį antradienį, pradėjęs šios bylos nagrinėjimą.

Nors nei prokuratūra, nei G. Čekanauskas, nei toje pat byloje nuteistas Giedrius Valatkevičius ir jų advokatai neprašė atlikti įrodymų tyrimo, Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad tai reikalinga. Šis liudytojas jau buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą, taip pat davė parodymus anksčiau šią bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, tačiau dabar bylą nagrinėjantys teisėjai mano, kad reikia dar gilintis į šios asmens parodymus.

Generalinė prokuratūra mano, kad G. Čekanauską išteisinęs Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Čekanausko išteisinimo ir pripažinti buvusį teisėją kaltu dėl prekybos poveikiu. Sausio 18-ąją Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu G. Čekanauskas vienoje iš teisinės korupcijos bylų buvo visiškai išteisintas dėl prekybos poveikiu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pagrindinį šios ir kitų galimos korupcijos bylų teisinėje sistemoje liudytoją D. į Zagrecką teismas paskelbė neteisėtai atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė Vilma Vidugirienė sako, kad šiai bylai dar esant Vilniaus apygardos teisme, ji kėlė klausimą dėl šio teismo teisėjų galimo šališkumo, prokuratūra bandė nušalinti šio teismo teisėjus nuo bylos, tačiau nušalinimo nepatvirtino tuometinis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys.

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamasis aplinkybes dėl galimo Vilniaus apygardos teismo šališkumo ir netinkamo bylos išnagrinėjimo, pavedė prokurorei pateikti duomenis dėl teisėjų nušalinimo, taip pat pilną įtarimą, reikštą D. Zagreckui per ikiteisminį tyrimą, bei pilną nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagrecko atžvilgiu.

Prie bylos taip pat bus pridėtas Vilniaus apygardos teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio apklausos protokolas. Šis teisėjas, kaip liudytojas, buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą pagrindinėje byloje dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje, įtarimai jam niekada nebuvo pareikšti. Manoma, kad advokatu tuomet dirbęs D. Zagreckas planavo paveikti teisėją G. Dzedulionį, nagrinėjusį su narkotikais susijusią bylą.

Vėliau G. Dzedulionis buvo vienas iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos narių, nagrinėjusių iš pagrindinės galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylų atskirtą buvusio teisėjo G. Čekanausko bylą.

Generalinė prokuratūra mano, kad, esant tokiai situacijai, teisėjas G. Dzedulionis galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl tuometinio advokato D. Zagrecko.

D. Zagrecką teismas planuoja apklausti per posėdį birželį, taip pat planuojama, kad Apeliaciniam teismui parodymus duos Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjas Jurijus Skuder.

ELTA primena, kad prokuratūra tuometinio Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo G. Čekanausko bylą teismui perdavė 2021 metų balandį.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, G. Čekanauskas buvo kaltinamas pažadėjęs paveikti Kauno apygardos teismo teisėją Rimą Šviriną, kad šis baudžiamojoje byloje priimtų palankų sprendimą ir atidėtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šioje byloje buvo teisiamas aukščiau minėtas G. Valatkevičius, o jo advokatas buvo D. Zagreckas. G. Valatkevičius buvo teisiamas dėl prekybos žmonėmis.

Manoma, kad tam, jog G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui D. Zagreckui.

D. Zagreckas ir G. Čekanauskas buvo pažįstami, anksčiau jie buvo kurso draugai.

Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas vėliau parašė pareiškimą, kad pripažįsta padaręs pareiškime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra papirkimą ir piktnaudžiavimą savo kliento naudai.

„G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailiuosi bei pasižadu aktyviai padėti atskleisti šias nusikalstamas veikas“, – prisipažinime rašė advokatas.

Po metų prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui, nes jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas ir atleisti advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. Dzedulionio, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės, savo nuomonę dėl D. Zagrecko grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikomis.

EŽTT yra pabrėžęs, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų.

„Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Apie tyrimą dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje buvo pranešta 2019 m. pradžioje, tuomet buvo sulaikyti teisėjai, advokatai, jų klientai, verslininkai.