Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl galimai tyčinio Alytaus konditerijos bendrovės bankroto.

Bendrovės direktorius kaltinamas sukčiavimu stambiu mastu, didelės vertės svetimo turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Kaip pranešė FNTT, per nepilnus metus minėtas asmuo savo veiksmais vadovaujamai bendrovei nulėmė bankrotą ir padarė didelę, daugiau kaip 263,4 tūkst. eurų turtinę žalą kreditoriams, taip pat ir valstybės biudžetui – daugiau kaip 35 tūkst. eurų, bei pasisavino ir iššvaistė 227,5 tūkst. eurų vertės bendrovės turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad konditerijos gamybos bendrovės vadovas su viena Kauno įmone pasirašė sutartį dėl maisto žaliavų tiekimo. Kaip garantą, kad už žaliavas bus atsiskaityta laiku, alytiškis pasirašė paprastąjį vekselį 29 tūkst. eurų sumai. Tiekėjui pagal pasirašytą sutartį pristačius prekių beveik už 28 tūkst. eurų, kaltinamasis gautas žaliavas panaudojo savo bendrovės veikloje, tačiau už prekes nesumokėjo, vengė bendrauti, o po pusmečio paskelbė apie įmonės bankrotą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, tyrėjai išsiaiškino, kad kaltinamasis, susitaręs su kitu fiziniu asmeniu ir jam pažadėjęs 145 eurų atlygį, dovanojimo sutartimi šiam fiziniam asmeniui padovanojo prieš kelis mėnesius savo vardu įsigytą Alytaus rajone esantį pastatą, kuris tuo metu buvo įvertintas 3,7 tūkst. eurų.

Po dešimties dienų minėtas fizinis asmuo jam dovanotą pastatą pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė kaltinamojo atstovaujamai Alytaus bendrovei jau už 139 tūkst. eurų. Vėliau Alytaus bendrovės vadovas šias pinigines lėšas iš pastatą dovanojusio fizinio asmens sąskaitos bankomatuose išsigrynino ir pasisavino.

„Tokiu būdu savo veiksmais kaltinamasis pasisavino jo žinioje buvusį vadovaujamos bendrovės didelės vertės turtą, taip sumažindamas bendrovės turto apimtį ir padidindamas jos nemokumą“, - rašoma FNTT pranešime.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad kaltinamasis, atstovaudamas vadovaujamai bendrovei, įsigijo automobilį, kurį po pusmečio pardavė savo motinai už 868 eurus, nors bendrovės buhalteriniuose dokumentuose automobilio likutinė vertė pardavimo metu buvo 12,6 tūkst. eurų. Tokiais veiksmais kaltinamasis iššvaistė bendrovei priklausiusį turtą ir įmonei padarė apie 11,7 tūkst. eurų turtinę žalą.

Tyrimo metu tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad kaltinamojo vadovaujama bendrovė su viena Rusijos įmone tariamai sudarė sutartį dėl platinimo paslaugų teikimo. Tyrėjams pavyko surinkti įrodymus, kad į kaltinamojo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti buhalteriniai dokumentai, pagrindžiantys Rusijos įmonei sumokėtus 77 tūkst. eurų už tariamai suteiktas paslaugas, yra suklastoti, o iš įmonės kasos išmokėtos piniginės lėšos pasisavintos.

Baigtą ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla dėl sukčiavimo stambiu mastu, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo, nusikalstamo bankroto ir apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kaltinamajam gresianti maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 10 metų.