Per pastaruosius devynis šių metų mėnesius pranešimų skaičius išaugo 20 kartų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat, palyginus su praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais, stebimas beveik tris kartus išaugęs prašymų stabdyti pinigines operacijas skaičius.

Kaip ir ankstesniais periodais, daugiausia pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas Tarnyba gavo iš elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigų, tai sudarė 95 proc. visų per šį laikotarpį gautų pranešimų.

Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas, gautų iš virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, skaičius augo 1,2 karto, lyginant su praėjusių metų  tuo pačiu laikotarpiu. Įmonių, teikiančių grynųjų pinigų perlaidų paslaugas, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius per šiuos metus paaugo 2,4 karto, palyginus su 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) gauta 1,6 karto daugiau pranešimų nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

„FNTT įdiegus rizikų vertinimo sistemą, kuri pagal nustatytus kriterijus atrenka didesnę riziką turinčius pranešimus, į užsienio FŽP išsiųsta beveik 4 tūkst. pranešimų apie užsienio piliečių ar kitų subjektų atliktas įtartinas pinigines operacijas. Palyginus su gaunamų pranešimų skaičiumi – tai tik nedidelė dalis, todėl investuoti į išmanius sprendimus būtina ir toliau, norint užtikrinti kokybišką pinigų plovimo prevenciją Lietuvoje“, – sako FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Anot A. Mikulskio, ypač ryškus prašymų stabdyti pinigines operacijas, kuriuos siunčia ikiteisminius tyrimus vykdantys FNTT padaliniai, užsienio FŽP, Lietuvos policija, skaičiaus padidėjimas – beveik trys kartai, palyginus su praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Toks augimas yra susijęs su itin suaktyvėjusiu investiciniu, telefoniniu ir kitokio tipo sukčiavimu, kai iš žmonių ar įmonių išviliotus pinigus nusikaltėliai akimirksniu bando pervesti į sąskaitas užsienio finansų įstaigose. Pareigūnai skaičiuoja, kad per 9 mėn. iš viso gauta prašymų  sustabdyti operacijas, kurių bendra suma siekia beveik 11 mln. eurų. Po FNTT ekspertų analizės, aptikus nusikalstamų veikų požymių, daugiau nei pernai pranešimų tolesniam tyrimui perduota Lietuvos policijai, kitiems FNTT padaliniams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius, palyginus su praėjusiais metais, gauta šiek tiek daugiau pranešimų apie stabdytas įtartinas pinigines operacijas Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientų sąskaitose. Bendra per šį laikotarpį sustabdytų lėšų suma siekia per 32 mln. eurų, pernai tuo pačiu metu ši suma siekė 29 mln. eurų.

Vykdomi rinkos dalyvių patikrinimai

Šiais metais suformuotas FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyrius jau ketvirtą mėnesį vykdo rinkoje veikiančių įpareigotųjų subjektų neplaninius patikrinimus.

Patikrinus 21 subjektą, nustatyta 12 galimų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimo atvejų. Išryškėjo tendencija, kad tikrinti subjektai neteikia informacijos FNTT apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų, netaiko pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių.

Pastebėta, kad būtent informacijos neteikimas FNTT yra vienas šiurkščiausių įstatymo pažeidimų, kadangi tokiu atveju nei įtartini sandoriai, nei klientų atsiskaitymai grynaisiais pinigais stambiomis sumomis nėra prevenciškai išanalizuojami FNTT pareigūnų. Patikrinimų metu nustatytus duomenis toliau nagrinės FNTT PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija ir spręs dėl proporcingų poveikio priemonių skyrimo.