„Jų bendra suma siekia 7,5 mln. eurų, apribotos nuosavybės teisės yra į 39 mln. eurų vertės turtą, įtarimai pareikšti 76 fiziniams asmenims“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Anot jos, Vilniuje susitikę Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Vidaus reikalų ministerijos, FNTT ir kitų institucijų vadovai sutarė, kad būtina geriau bendradarbiauti užtikrinant efektyvų ES lėšų panaudojimą.

„Pagrindiniai aspektai, kur bendradarbiavimas galėtų būti sustiprintas – veiksmingesnio ir greitesnio kriminalinių tyrimų duomenų apdorojimo ir analizės srityje, taip pat modernizuojant kriminalinėje žvalgyboje naudojamus įrankius ir automatizuojant duomenų apdorojimo ir analizės procesus bei stiprinant mūsų valstybės analitinius gebėjimus tiriant šias nusikalstamas veikas“, – sakė A. Bilotaitė.

„Kalbant apie Lietuvos biudžetą, turime virš 20 mlrd. eurų vertę, apie 3 mlrd. eurų sudaro Europos Sąjungos parama. Mums labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami skaidriai ir teisingai“, – sakė ji

2023 metais septyniuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl apgaule įgytų ES paramos ir valstybės lėšų priimti procesiniai sprendimai, kuriuose įtarimai pareikšti 17 fizinių asmenų, trims įmonėms, viename tyrime įtariamasis savanoriškai atlygino visą beveik 600 tūkst. eurų žalą.

Per 2022 metus FNTT tyrimuose nustatyta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES paramos lėšų suma siekia beveik 12 mln. eurų.