Kas meluoja?

„Tai buvo pirmas asmuo, sužinojęs, kokiu būdu visoje šitoje situacijoje veikė kaltinamasis Š.Narbutas. Būtent nuo jos pranešimo STT prasidėjo visas tyrimas“, – vasario 7-ąją vykusiame pirmajame Vilniaus apygardos teismo posėdyje pareiškė prokuroras Gintaras Jasaitis. Jis tokiais žodžiais teismui grindė, kodėl pirmąja liudytoja turėtų būti būtent ši jauna moteris.

Kaip galima suprasti iš prokuroro žodžių, 2020 m. rizikos kapitalo fonde Londone dirbusi M.Tarvydytė apie Š.Narbutą pranešė teisėsaugai. Tačiau vasario 23-iąją teisme liudijusi M.Tarvydytė tai kategoriškai neigė, nors prieš tai prisiekė sakyti tiesą.

„Aš su institucija niekada nebuvau susisiekusi, pati tikrai nesikreipiau. Su manimi buvo susisiekta“, – teisme sakė ji.

Po M.Tarvydytės pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teisme ji bandė išsiginti, kad kreipėsi į STT. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kauno dienai“ perklausus M.Tarvydytės, ar ji kreipėsi į pareigūnus, ar jie susirado ją, mergina nedaugžodžiavo: „Kol čia viskas vyksta, aš nieko nesakysiu. Išvis nenorėčiau būti įsivėlusi į šį reikalą.“

Paprašytas pakomentuoti tokį nesutapimą, kaltinimą palaikantis prokuroras taip pat nebuvo linkęs kalbėti: „Į šį klausimą neatsakysiu, nes tai susiję su tolesnio teismo proceso aspektu.“

Prokuroras Gintaras Jasaitis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sukčiavimu ir piktnaudžiavimu COVID-19 reagentų pirkimo byloje kaltinamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Š.Narbutas kaltės nepripažįsta. „Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ką nors sumokėjo už šį sandorį. Ir visa tai yra aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – anksčiau yra teigęs Š.Narbutas.

Apklausta tris kartus

Pradėjusi liudyti M.Tarvydytė pasakojo, kad, kilus pandemijai ir uždarius sienas, ji nuotoliniu būdu dirbo iš namų Lietuvoje. Iki šio liudijimo teisme moteris STT buvo apklausta tris kartus. Ankstesnius jos parodymus pačioje posėdžio pabaigoje paskelbė teisėjas. Lyginant juos su tais, kurie skambėjo teismo salėje, galima matyti, kad jauna moteris painiojosi.

Kol čia viskas vyksta, aš nieko nesakysiu. Išvis nenorėčiau būti įsivėlusi į šį reikalą.

Anot liudytojos, 2020 m. kovą į elektroninį paštą ji gavo naujienlaiškį, kviečiantį padėti Lietuvai, nes valstybei reikia pagalbos per pandemiją. M.Tarvydytė susisiekė pagal nurodytus kontaktinius duomenis, o vėliau ir pati skambino savanoriams.

Moters elektroninis laiškas buvo persiųstas tuomečiam Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovui Vytautui Zimnickui ir direktoriaus pavaduotojui Henrikui Ulevičiui.

M.Tarvydytė teisme pasakojo teiravusis, ko konkrečiai reikia Lietuvai, tačiau atsakymų nesulaukusi. Tuomet su ja susisiekė Š.Narbutas. Jie dažniausiai bendravo per MSN pokalbių programą.

Smalsumas ar interesai?

Pabendravusi su Š.Narbutu, M.Tarvydytė tvirtino parašiusi laišką Ispanijos bendrovės „PMS International“ atstovui Laurent'ui Mendesui, perdavusi norimų įsigyti reagentų specifikacijas.

Kovo 20 d. L.Mendesas parašė laišką Š.Narbutui, jis pageidavo susitikti per „Zoom“ platformą. Šiame pokalbyje taip pat dalyvavo tuometė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, reagentus gaminančios laboratorijos atstovas Europoje, ir M.Tarvydytė.

„Pokalbio metu buvo aptariamos reagentų specifikacijos, jų skaičius, įranga jų tyrimams ir kt.“, – prisiminė liudytoja, kuri savo parodymuose STT užsiminė norėjusi būtinai dalyvauti šiame pokalbyje.

Monika Tarvydytė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Remiantis M.Tarvydytės parodymais STT, po šio pokalbio ji ir toliau domėjosi sandorio detalėmis – norėjo gauti informacijos, kurioje tariamasi dėl reagentų logistikos ir kainų. Jas parodymu metu moteris nurodė detaliai.

Teismo posėdžio metu Š.Narbutas paklausė, ar M.Tarvydytė šiame sandoryje atstovavo Ispanijos įmonei, Vyriausybei, ar Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL). Moteris tikino, kad neatstovavo nė vieniems. Š.Narbutui paklausus, kodėl liudytoja norėjo gauti konfidencialios informacijos apie sandorį, ji negalėjo to paaiškinti. Toks pat klausimas posėdyje iškilo ir teisėjui Valerijui Laušui.

Š.Narbutas savo kaltę neigia, nes niekada nebuvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, o pinigus oficialiai gavo už tarpininkavimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Man tai normali praktika. Taip pat buvo įdomu, kaip deramasi dėl tokio lygio sandorių. Esu linkusi viską užbaigti iki galo“, – „Kauno dieną“ tikino M.Tarvydytė.

Š.Narbuto advokatas Raimundas Lideika posėdyje paprašė paskelbti, kaip skamba argumentai, kuriuos moteris laišku siuntė jo klientui, prašydama ją prijungti prie „Zoom“ platformoje vykusio pokalbio.

„Sveiki, Šarūnai, gal galėčiau prisidėti prie skambučio? Būtų gera pamoka, kaip vyksta tokio pobūdžio sandoriai“, – tokią priežastį vykstant deryboms nurodė moteris.

Galiausiai teisėjas šį epizodą tarsi reziumavo klausdamas, ar moteris šių derybų metu turėjo kokį nors turtinį suinteresuotumą. Liudytoja tai neigė. „Neturėjau, jokio atlygio negavau. Tiesiog norėjau padėti Lietuvai sunkiu metu“, – akcentavo M.Tarvydytė.

Neturėjau, jokio atlygio negavau. Tiesiog norėjau padėti Lietuvai sunkiu metu.

Pamiršo svarbią detalę

Pirmųjų parodymų STT metu M.Tarvydytė teigė sulaukusi skambučio iš Ispanijos bendrovės atstovo L.Mendeso. Esą jį nustebino, kad sandoryje su Lietuva dėl reagentų pirkimo Š.Narbutas paprašė tarpininkavimo mokesčio – 200 tūkst. eurų.

Tačiau liudydama teisme moteris šią detalę užmiršo. Net prokuroras M.Tarvydytei uždavė klausimą, ar ji tikrai išsamiai atsimena parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

„Prisipažinsiu, kad detaliai gal ir negalėčiau atpasakoti. Tačiau iš principo visą istoriją tikrai žinau. Tuomet pasakiau tai, ką ir dabar sakau. Viską, ką dabar sakau, taip ir buvo“, – į prokuroro klausimą atsakė liudytoja.

Tuomet prokuroras paprašė teisėjo paskelbti STT apklausų metu M.Tarvydytės pateiktą informaciją apie 200 tūkst. eurų tarpininkavimo mokestį. Tam paprieštaravo Š.Naruto advokatas, argumentuodamas, kad liudytoja turi kalbėti tai, ką prisimena, o parodymų paskelbimas būtų tarsi priminimas. Teisėjas su tuo sutiko ir pavedė prokurorui klausimų forma pasistengti sužinoti reikalingą informaciją. Po tokių pastangų M.Tarvydytė galiausiai prisiminė.

Paprašyta įvardyti sumą, kurios kaip tarpininkavimo mokesčio paprašė Š.Narbutas, nors ir dvejodama, ji paminėjo 200 tūkst. eurų sumą.

„Kauno dienos“ kalbinta M.Tarvydytė, pati turinti įvairių sandorių patirties, pasakė nuomonę apie tarpininkavimo mokestį.

Sulaukusi dar kelių advokato klausimų, vis dėlto pripažino – „toks prašymas buvo iš pareigūnų pusės“.

„Aš manau, kad tai nusikaltimas tuo atveju, jei yra valstybės atstovas, kuris tai inicijuoja. Jei vyksta kažkoks viešasis pirkimas ir gaunami pinigai į savo sąskaitą, tai jau korupcija. Jei tai vyksta kažkokiomis kitomis aplinkybėmis, jei tai ne valstybinis dalykas, o verslo, tai normali praktika“, – detalizavo moteris.

Painiava dėl statuso

Liudydama M.Tarvydytė pasakojo, kad ne tik Ispanijos bendrovės atstovui, bet ir jai pačiai buvo keista, jog Š.Narbutas prašė tarpininkavimo mokesčio.

„Manęs klausė, ar aš jį pažįstu, ar jis tikrai nėra Vyriausybės atstovas, paprašė pasižiūrėti jo profilius interneto puslapiuose, nes nenori, kad būtų kažkokių nesusipratimų. Aš pasižiūrėjau ir perdaviau jiems, kad nemačiau, jog jis užimtų kokias nors pareigas Lietuvos Vyriausybėje ar kitose valstybinėse institucijose, tačiau tikslaus atsakymo negalėjau duoti“, – taip apie Š.Narbutą ispanams kalbėjo moteris, kuri ką tik teismui minėjo supratusi, kad Š.Narbutas derasi būtent Vyriausybės vardu.

Šarūnas Narbutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaltinamojo advokatas M.Tarvydytei uždavė klausimą, iš ko ji dar suprato, kad Š.Narbutas atstovavo Vyriausybei. Moteris prisiminė ir skambutį „Zoom“ platformoje, kuriame, be jau minėto kaltinamojo, dalyvavo ir tuometė sveikatos apsaugos viceministrė K.Garuolienė.

„Bet ji pokalbyje nesireiškė, daugiausia kalbėjo tik Š.Narbutas. Jis klausia, jis atsako, jis veda pokalbį“, – tokius pasvarstymus dėstė jauna moteris. Šie argumentai, atrodo, buvo reiškiami vadovaujantis ne konkrečiais įrodymais, o jos asmenine nuomone.

Atminties spragos liudytoją galiausiai išmušė iš vėžių. Posėdžio pertraukos metu M.Tarvydytė pasiteiravo prokuroro G.Jasaičio, ar tais atvejais, kai neprisimena, gali prašyti teisėjo tiesiog paskelbti STT apklausų metu duotus parodymus. Prokuroro atsakymas buvo teigiamas.

Šia galimybe liudytoja nusprendė pasinaudoti pasibaigus pertraukai, tačiau sulaukė teisėjo pastabos.

„Jūs turite tokią teisę, tačiau toks dalykas yra vengtinas. Ši apklausa yra svarbesnė nei duoti parodymai. Į kaltinamojo advokato klausimus pasistenkite atsakyti trumpai – taip arba ne“, – teigė teisėjas.

Pamelavo ispanui

M.Tarvydytė 2020 m. spalį STT pasakojo, kad rugsėjį pastebėjo praleistą L.Mendeso skambutį. Ji jam perskambino ir sulaukė klausimų, ar Š.Narbutas priklauso kokiai nors partijai, ar nėra politikas, Vyriausybės atstovas.

„Aš atsakiau, kad jis aktyvus asmuo, prisideda prie nevyriausybinių organizacijų, atstovauja pacientų nuomonei“, – STT apklausose liudytoja pati tarsi paneigė, kad kaltinamasis derybose turėjo įgaliojimų atstovauti Vyriausybei.

Pasak jos, vėliau L.Mendesas domėjosi ir teisėsaugos tyrimu – teiravosi, ar su ja pačia kas nors kontaktavo: Š.Narbutas, teisėsauga? STT apklausų metu moteris teigė, kad į tokį klausimą ispanui atsakė sakydama netiesą.

„Aš pasakiau, kad niekas su manimi nesusisiekė“, – sakė M.Tarvydytė, iki šio ispano klausimo tris kartus jau buvusi STT tyrėjų kabinete.

R.Lideikai paklausus, kodėl ši aplinkybė buvo nuslėpta, moteris vėl pradėjo painiotis. Pradžioje ji teigė pati suprantanti, kad tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir apie tai nežinojo net jos tėvai. Tačiau sulaukusi dar kelių advokato klausimų, vis dėlto pripažino – „toks prašymas buvo iš pareigūnų pusės“.

Moteris detalizavo, kad L.Mendesas esą prašė patvirtinti, kad apie šį sandorį niekam informacijos ji neteiks, nes tai konfidencialu.

„Taip pat L.Mendesas pridūrė, kad sandoris su Š.Narbutu yra normali praktika, atstovai gauna komisinius“, – apklausų metų kalbėjo liudininkė.

Monika Tarvydytė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Įdomi detalė: teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad apie šį ispano skambutį ir jo metu vykusį pokalbį STT pranešė pati M.Tarvydytė. Nors anksčiau moteris teigė, kad į pareigūnus ji nesikreipė – esą jie patys ją susirado.

Painūs agentų viražai

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama buvusio POLA vadovo Š.Narbuto sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byla. Visa ši beveik dvejus metus trunkanti istorija prasidėjo 2020 m. liepą. Tada STT paskelbė įtarianti, kad Š.Narbutas už tarpininkavimą reagentų pirkimuose galėjo gauti per 300 tūkst. eurų. Anot STT, Š.Narbutas buvo įtariamas prekyba poveikiu dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų.

Iš areštinės paleistas Š.Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai: jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikalingas sutartis, išrašė visas sąskaitas.

Pernai lapkričio viduryje Generalinė prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra žiniasklaidai išplatintame pranešime įvardijo, kad Š.Narbutui pareikšti įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, tačiau nepaminėjo, kad skambių įtarimų prekyba poveikiu nebeliko.

Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Š.Narbutas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Remiantis teisės ekspertais ir Baudžiamuoju kodeksu (BK), išsiaiškinta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamų įgaliojimų veikti.

Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Jis taip pat neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.

Šarūnas Narbutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kauno diena“ išsiaiškino, kad, perduodama bylą teismui, teisėsauga naujus įtarimus braižė ant per pandemijos įkarštį Vyriausybėje įkurtų darbo grupių, kurios sprendė COVID-19 sukeltos situacijos valdymo klausimus.

Tačiau visų tokių darbo grupių sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio.