„Jei prieš penkerius-aštuonerius metus turėdavome po du-tris vaikus, atvejus to tikro dingimo, 2015-aisiais jau buvo aštuoni vaikai. Statistiką sudėtinga išgryninti, negalime kalbėti apie tūkstančius, kadangi turime Šengeno erdvę, turime pabėgėlius, užsieniečius, dažnai vaikai į mokyklą neatvyksta. Taip kad tie atvejai, kurie paminėti, kad yra beveik keli tūkstančiai – tai nėra skaičiai to tikro dingimo, išties, tai yra daug mažiau. Bet sutikčiau, kad tai susiję su prekyba žmonėmis“, – žurnalistams sakė E. Pašilis

Lietuvos dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja sako, kad dar 2013-aisiais per 40 proc. visų dingusiais laikomų ir ieškomų asmenų sudarė vaikai, tai 2016 – per 60 proc. visų dingusių. 2017 metais iš viso registruota 1980 dingusių vaikų.

„Bet tai nereiškia, kad jie visi dingę. Tai yra tie vaikai, kurie ne pirmą kartą bėga iš namų, po keletą kartų išeina, paskui sugrįžta. Nežinia, kur jie buvo: galbūt jie buvo išnaudojami, gal buvo vežami vagiliauti, įtraukiami į kitas kriminalines veikas. Ilgą laiką ieškomi yra devyni vaikai“, – sakė N. Kurčinskaja.

Generalinėje prokuratūroje trečiadienį prasideda tarptautiniai mokymai, skirti policijos, prokuratūrų tyrėjams, socialiniams, švietimo darbuotojams. Mokymuose pasaulinio lygio ekspertų grupė aptars Lietuvos ir kitų regiono šalių pastangas rasti dingusius vaikus, tokių atvejų prevenciją bei teikiamą pagalbą dingusių vaikų artimiesiems ir patiems vaikams.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Tarptautinio centro dingusiems ir išnaudojamiems vaikams (ICMEC) direktorė Caroline Humer (Karolina Hamer) teigia, kad siekiama atkreipti dėmesį į dingusių vaikų sąsają su smurtu prieš vaikus bei seksualiniu išnaudojimu bei sukurti „pasaulinį atsaką“ sprendžiant šias problemas.

Tai yra tie vaikai, kurie ne pirmą kartą bėga iš namų, po keletą kartų išeina, paskui sugrįžta. Nežinia, kur jie buvo: galbūt jie buvo išnaudojami, gal buvo vežami vagiliauti, įtraukiami į kitas kriminalines veikas.

„Tikimės, jog galėsime įtraukti Lietuvą į šį pasaulinį atsaką. Esame čia ne todėl, kad Lietuvoje dingusių vaikų klausimas yra sudėtingai sprendžiamas, bet dėl to, kad pripažįstate, jog dingusių vaikų problema egzistuoja – kai kurios šalys to nepripažįsta“, – teigė ji.

Anot C. Humer, centro ekspertai Lietuvos, taip pat Latvijos ir Estijos atstovams kalbės apie galimas priemones tokiose bylose, tarp jų – rizikos vertinimą, padės  analizuoti, kodėl ši problema egzistuoja, taip pat pristatys greito reagavimo sistemą, kuri galėtų padėti Lietuvai ieškant į pavojų patekusių dingusių vaikų.

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall tvirtino, kad Lietuvai šias problemas spręsti sekasi tikrai ne blogiau, nei kitoms Vakarų valstybėms.

„Problema yra tai, kad pabėgę vaikai yra pažeidžiami, mes tai suprantame koncentruodamiesi į šią problemą Jungtinėse Valstijose: vaikai bėga dėl skirtingų priežasčių – dėl smurto namuose, dėl patyčių mokykloje ar nematomo, psichologinio, seksualinio smurto. Viskam yra priežastys. Tad ICMEC dirba su įvairiais sektoriais, vertina visą spektrą faktorių, dėl ko dingsta vaikai“, – teigė ji.

C. Hummer teigė, kad nėra žinoma, kiek iš tiesų pasaulyje yra dingusių vaikų ir pabrėžė, jog svarbiausia yra valstybių atsakas.

„Mes nežiūrime į statistiką, neteigiame, kad vienai šaliai sekasi geriau, kitai – blogiau. Norime sukurti atsaką, užtikrinti, kad jį turėtumėte ir galėtumėte padėti kiekvienam dingusiam vaikui“, – teigė ji.