Kaip pranešė policija, spalio 6 dieną, 16.20 val., Šiauliuose, Gumbinės gatvėje, 27 metų vyras, siekdamas patekti į sporto klubo patalpas, pasinaudojo kito asmens vardu išduotu galimybių pasu.

Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė BNS sakė, kad policija tikslino aplinkybes ir dabar dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Dėl galimybių paso klastojimo tyrimą antradienį pradėjo ir Vilniaus policija.

Tądien, apie 16.51 val., Ukmergės gatvėje, 28 metų moteris parduotuvės apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą.

Antradienį, apie 17.40 val. Plungėje, J. Tumo-Važganto gatvėje esančiame prekybos centre, 39 metų vyras, siekdamas patekti į prekybos centrą, parduotuvės apsaugos darbuotojui pateikė nufotografuotą kito 1983 metais gimusio vyro vardu išduotą galimybių pasą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vis dėlto už ypač svarbių dokumentų klastojimą gresia griežtesnė – iki 4 metų – bausmė.

Lietuvos policija kasdien registruoja įvykius, kuomet į prekybos centrus bandoma patekti dažniausiai su suklastotais galimybių pasais. Teismus jau yra pasiekusios bylos dėl šių nusikaltimų, skirtos bausmės.

Nuo praėjusios savaitės mažesnės parduotuvės, kaip ir didelės, dabar privalo aptarnauti pirkėjus tik su galimybių pasu arba reguliuoti jų srautus, kad būtų užtikrintas bent 30 kv. metrų prekybos plotas vienam žmogui.

Laikinasis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Ražanskas sako, kad dokumentų klastojimas, kaip nusikaltimas, yra žinomas jau gana seniai ir buvo kriminalizuotas dar senovės romėnų teisėje.

„Dabar per metus teismai išnagrinėja apie 400 bylų, susijusių su dokumentų klastojimu. Paprastai klastojant dokumentus siekiama tam tikrų kitų tikslų: apgaule įgyti turtą, sukčiauti ar, sakykime, suklastoti muitinės deklaracijas (dėl kontrabandos) ar pan.“, – pranešime spaudai sakė teisėjas M. Ražanskas.

Teisėjas pažymėjo, kad už dokumentų klastojimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo. Jei asmuo anksčiau nebaustas, neteistas už panašius dalykus, jam gali būti taikomos ir švelnesnės nuobaudos – bauda ar areštas.

Teisėjas pabrėžia, kad už ypač svarbių dokumentų klastojimą yra numatyta griežtesnė atsakomybė:

„Ypač svarbūs dokumentai yra pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Įstatymų leidėjas priimdamas Baudžiamojo proceso kodeksą iš tikrųjų nenumatė, kad gali būti ir tokių situacijų, kai bus klastojamas galimybių pasas. Vis dėlto už ypač svarbių dokumentų klastojimą gresia griežtesnė – iki 4 metų – bausmė,“ – sako teisėjas.

M. Ražanskas pažymėjo, kad jeigu toks klastojimas yra daromas versliškai, t. y, jei, pvz., atsiranda tam tikri pardavinėtojai, kurie versliškai gamina galimybių pasus, atsakomybė gali būti dar griežtesnė – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.