Trečiadienį Kauno policijos vyriausiasis komisariatas gavo pranešimą apie telefoninės aferos atvejį. Penkiasdešimt devynerių metų moteris tapo telefoninio sukčiaus auka. Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Nukentėjusioji moteris R. B. pasakojo, kad gegužės 1-ąją apie 14.30 val. jai esant namuose Krėvos gatvėje, telefonu paskambino nepažįstamas vyriškis. Jis prisistatė kriminalinės policijos darbuotoju. Sukčius moterį įtikinėjo, kad ši turi jam pasakyti visus elektroninės bankininkystės slaptažodžius, nes neva per jos banko sąskaitą plaunami pinigai. Neįtarusi klastos auka pakluso nepažįstamajam.

Beveik tris mėnesius moteris nesuprato, kad buvo apgauta. Kad tapo sukčių auka, nelaimėle suprato tik paštu gavusi raštą, kad į jos sąskaitą pervestas 1 000 Lt kreditą.  Maža to, per tuos tris mėnesius buvo susikaupę 320,86 Lt palūkanų, taigi viso padaryta žala siekia beveik pusantro tūkstančio litų.

Kauno policija primena, kad prisistačius nepažįstamiesiems arba sulaukus įtartino telefono skambučio, nederėtų skubėti vykdyti jų nurodymų. Jei prašoma padiktuoti banko sąskaitos duomenis, būtina paskambinti banko paslaugų tiekėjui ir tuo įsitikinti. Kai pasakoja apie į nelaimę pakliuvusius artimuosius, pirmiausia derėtų pabandyti su jais susisiekti.

Anot policijos atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius, nuo tokių skambučių kartais gelbsti padedamas telefono ragelis. „Jei reikalas tikrai toks svarbus, tuomet tie asmenys bandys susisiekti daugiau nei keletą kartų ir ne vien telefonu“, - mokė specialistas.

Ypatingai budrūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nes jie paprastai tampa aferistų taikiniais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalis numato, kad už apgaulės būtu pasisavinta nedidelės vertės turtą teismas gali skirti viešuosius darbus arba areštą, arba baudą, arba  laisvės apribojimą.