Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio, jį paliko nepakeistą.

Prokuroras buvo apskundęs Telšių apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo kyšininkavimu, papirkimu kaltinti aštuoni buvę valstybės tarnautojai, politikai ir privatūs asmenys buvo išteisinti. 

Šioje byloje kaltinimai kyšininkavimu ir papirkimu buvo pateikti buvusiam Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui, jo pavaduotojui Kęstučiui Anglickui, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai Laimai Simanauskienei, Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjui Gintautui Lukauskui bei buvusiam tarybos nariui, privačios bendrovės vadovui Juozui Butkevičiui. Dar trys privačių bendrovių vadovai kaltinti minėtų tarnautojų papirkimu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvę savivaldybės tarnautojai kaltinti, kad 2017–2018 metais priėmė kyšių iš įmonių vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti viešuosius pirkimus.

Dabar jau išteisintas K. Anglickas kaltintas tuo, kad būdamas Telšių rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku iš bendrovės direktoriaus priėmė ne mažesnės nei 1178 eurų vertės kyšį – šios įmonės vardu pirktą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“.

Išteisintasis G. Lukauskas kaltintas, kad būdamas Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėju iš tos pačios bendrovės direktoriaus priėmė ne mažesnės nei 81,32 euro vertės kyšį – dyzelinį kurą.

Kyšininkavimu, papirkimu kaltinti aštuoni buvę valstybės tarnautojai, politikai ir privatūs asmenys buvo išteisinti.

Byloje išteisinta L. Simanauskienė kaltinta, kad priėmė 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais iš tuometinio vienos bendrovės direktoriaus, o iš kitos įmonės vadovo – „Fiskars“ keptuvę.

Buvęs administracijos direktorius S. Urbonas kaltintas 10,5 euro vertės „Fiskars“ firmos peilio priėmimu.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visus aštuonis asmenis išteisino šiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad vien perduotų materialių vertybių neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti, turi būti įrodyta, kad jos perduotos už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

Teismas įvertinęs kaltinimo turinį ir byloje esančius įrodymus konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina prokuroro kaltinime nurodytų aplinkybių.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas akcentavo, kad byloje nėra iš viso jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tiriamuoju laikotarpiu, kai buvo pradėtos taikyti kriminalinės žvalgybos priemonės, byloje minima viena iš bendrovių būtų dalyvavusi kokiuose nors savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Savo skunde apeliacinės instancijos teismo prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aštuonių asmenų išteisinimo ir pripažinti juos kaltais dėl kyšininkavimo arba papirkimo. Prokuroras laikėsi pozicijos, kad teismas tendencingai, pasirinktinai ir iškraipydamas duomenis analizavo byloje surinktus įrodymus, įtikinamai ir logiškai neargumentavo ir nemotyvavo savo išvadų.

Pasak pranešimo, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis.

Apygardos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių išteisintųjų kaltę. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kaltintiems asmenims taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių trukmę ir intensyvumą, nusprendė, kad išteisintųjų teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi.