LAT trečiadienį pranešė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, bendrovės „Taudeta“ vadovas V. B. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas mokus, po Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) priminimo sumokėti mokesčius nesumokėjo daugiau kaip 900 MGL (beveik 46 tūkst. eurų) dydžio mokesčių.

Pirmosios instancijos teismas V. B. išteisino, nustatęs, kad bendrovė neturėjo realios galimybės sumokėti nurodytus mokesčius, o jos vadovas siekė išsaugoti įmonės veiklą ir turtą.

Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą ir V. B. pripažino kaltu, nurodęs, kad įmonė buvo moki, o vadovas, sąmoningai pasirinkęs nemokėti mokesčių, veikė tiesiogine tyčia.

LAT pabrėžė, kad būtinasis nusikalstamos veikos požymis yra kaltė. Tyčios buvimas kaltinamojo veiksmuose tiesiogiai priklauso nuo aplinkybės, ar mokesčiai buvo nemokami dėl įmonės nemokumo, ar dėl sąmoningų kaltininko veiksmų, todėl byloje buvo būtina išsamiai įvertinti nuteistojo veiksmus esant sudėtingai įmonės finansinei situacijai.

LAT pažymėjo, kad, atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, V. B. veiksmai – darbuotojų išsaugojimas, paskolos suteikimas įmonei, mokėjimai, išimtinai susiję su įmonės veiklos vykdymu, kreipimasis į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, įmonės turto išsaugojimas – vertinami kaip nuteistojo siekis išsaugoti verslą, išvengti bendrovės bankroto, atkurti jos mokumą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir ateityje sumokėti mokesčius.

Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad asmuo sąmoningai, tyčia vengė mokėti mokesčius VMI. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, grįstos tik nuteistojo pareigų pobūdžio akcentavimu, išskirtinę reikšmę suteikiant pareigai dengti įsiskolinimą VMI, vertintinos kaip padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų visumos.